Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra pagrindinis šalies transporto mazgas ir Lietuvos valstybės vartai į pasaulį. Iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Klaipėdoje veikė du atskiri uostai: prekybos ir žvejybos. Uosto teritorijoje dirbo apie 20 skirtingoms žinyboms priklausančių įmonių ir organizacijų.

1991 m. Vyriausybės nutarimu buvo įkurta Klaipėdos uosto direkcija, o 1992 metais Klaipėdos uostui suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas. 1996 metais buvo priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, kuris nustato, kad Klaipėdos uosto žemė, akvatorija, krantinės, hidrotechniniai įrenginiai, navigacijos keliai, kanalai ir įrenginiai bei kiti infrastruktūros objektai – priklauso valstybei ir negali būti privatizuojami.

Visus šiuos valstybės objektus valdo ir jų veiklą užtikrina valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios pagrindinis tikslas – nuolat vystyti uostą, išlaikyti jį konkurentišką, didinti krovos apimtis.

Pagrindinės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijos (1996 m. gegužės 16 d. LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas Nr. I-1340), yra šios:

1) koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

2) užtikrinti uosto kapitono veiklą;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka prižiūrėti bei tvarkyti uosto rezervines teritorijas;

4) efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;

5) nuomoti uosto žemę, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perduoti ją laikinai neatlygintinai naudotis;

6) rinkti uosto rinkliavas;

7) organizuoti uosto akvatorijoje laivų ir žmonių gelbėjimo darbus;

8) rengti uosto strategijos projektus, uosto ir uosto rezervinių teritorijų detaliuosius planus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

9) nagrinėti uoste esančių statinių rekonstrukcijos, naujų objektų statybos projektus, juos derinti, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

10) įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones bei organizuoti taršos padarinių likvidavimą;

11) statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą;

12) palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų;

13) organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;

14) suderinus su savivaldybės institucijomis, atlikti uosto rezervinėse teritorijose parengiamuosius infrastruktūros plėtros darbus;

15) užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;

16) organizuoti socialinį-buitinį jūrininkų aptarnavimą.

Sudariusios žemės nuomos sutartis su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ūkinę ir komercinę veiklą uoste vykdo savarankiškos krovos kompanijos, laivų remonto ir statybos kompanijos bei kitos su uosto veikla susijusios įmonės.

Bendras VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir privačių uoste veikiančių kompanijų uždavinys – padaryti uostą patrauklų, saugų plaukioti laivams, patogų krauti ir sandėliuoti krovinius bei gebantį konkuruoti su kitais rytinės Baltijos uostais.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą nuolat modernizuojama uosto infrastruktūra: pastatyti nauji šiuolaikiniai konteinerių, ro-ro, skystų trąšų terminalai, veikia naftos, metalo, birių ir supakuotų trąšų krovos terminalai, naudojama moderni krovos technika ir technologija, gerai išvystytas terminalų, automobilių kelių, geležinkelių tinklas, modernizuojamos telekomunikacijos, signalizacijos ir elektros tiekimo sistemos, įdiegta saugios navigacijos sistema, sukurta palanki uosto rinkliavų sistema, lankstūs privačių krovos kompanijų paslaugų tarifai. Klaipėdos uoste įdiegtos modernios laivų eismo valdymo, žmonių paieškos ir gelbėjimo sistemos, užtikrinta kovos su išsiliejusia nafta tvarka. Uosto teritorija visą parą stebima vaizdo kameromis.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siekis – būti rytinės Baltijos uostų lyderiu, klientams patraukliu ir patogiu uostu.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos misija yra užtikrinti Klaipėdos uosto funkcionavimą ir konkurencingumą, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, sudaryti sąlygas uosto paslaugų sektoriaus verslo plėtrai, naudojant naujausias technologijas, skatinant personalo tobulėjimą ir mokymą, taikant tarptautinius kokybės standartus, vadovaujantis viešumo bei skaidrumo reikalavimais.


Informacija atnaujinta 2014-03-28

Populiariausia