Šventosios uosto atstatymo eiga

Tiek sovietmečiu, tiek atgavus nepriklausomybę buvo ne vienas projektas Šventosios uostui atkurti. Nagrinėtos uosto statybos galimybės ir senoje vietoje, ir kitose, dažniausiai į šiaurę nuo dabartinės vietos.

1989 m. Kauno radiotechnikos gamyklos „Banga“ užsakymu parengtas Šventosios uosto atstatymo projektas, planuojant įrengti jachtų uostą su 4–5 metrų gyliu.

Statant Būtingės terminalą, „Achemos grupė“ nagrinėjo galimybę Šventojoje statyti naują pramoninį uostą.

1996 metais VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė Šventosios jūrų uosto išplanavimo konkursą. Buvo pasiūlyta atgaivinti Šventosios žvejų uostą, pritaikant jį priekrantės žvejybos, rekreacijos ir jūrinio turizmo poreikiams, o ties Būtinge planuoti naują krovinių uostą ir tam tikslui rezervuoti teritoriją.

2000 metais Palangos miesto savivaldybė parengė detalųjį planą, kuriame Šventosios valstybinio jūrų uosto nebeliko. Tokį detalųjį planą užprotestavo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

2002 metais buvo parengta pirmoji detaliojo plano korektūra, patikslinant ribas ir dydį, bet tuomet UAB „Energetikas“ užprotestavo šiuos detaliojo plano sprendinius. Atsižvelgus į tai buvo nutarta atlikti Šventosios gyvenvietės detaliojo plano korektūrą, patikslinant Šventosios valstybinio jūrų uosto ribas ir dydį bei išbraukiant iš sklypo dalį teritorijos, kurioje yra UAB „Energetikas“ pastatai.

2003 metais LR susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studija (prof. Vytautas Smailys). Šios studijos tikslas buvo suformuoti pasiūlymus dėl Šventosios jūrų uosto statuso, veiklos krypčių, uosto teritorijos ir akvatorijos ribų nustatymo tvarkos, uosto atstatymo darbų vykdymo apimčių ir eiliškumo, lėšų poreikio ir galimų finansavimo šaltinių. Apibendrinus visas aplinkybes, padaryta išvada, kad Šventosios uostas turi būti atstatytas. Tai padidintų uosto regiono verslumą, sumažintų bedarbystę, pagyvintų prekybos ir aptarnavimo sferas.

2003-11-06 LR Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė, kad Lietuvai tikslinga turėti Šventosios uostą, ir nustatė jo prioritetines kryptis.

2004-11-22 LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1469 įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą, patvirtino uosto nuostatus bei nustatė uostui priskiriamos žemės ir akvatorijos plotus bei ribas. Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas buvo pavesta vykdyti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

2006-06-16 pradėta rengti antroji detaliojo plano korektūra.

2006-11-16 LR Seimas įstatymu Nr. X-910 priėmė LR Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2007-03-01. Nuo jo priėmimo nustojo galioti 2004-11-22 LRV nutarimas Nr. 1469.

2007-08-30 atlikus viešųjų pirkimų procedūras, su laimėtoju – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančiomis UAB „Geoprojektas“ ir Ko, UAB „Hidroprojektas“ – 2007-12-12 buvo pasirašyta sutartis Nr. 430/34-2007-607 dėl inžinerinio geologinio kartografavimo programos parengimo. Atliekamų darbų kaina – 145 000 Lt (41 994,90 Eur), įskaitant PVM. Inžinerinio geologinio kartografavimo programa parengta 2008-01-28 ir gauta teigiama Lietuvos geologijos tarnybos išvada.

Atlikus viešųjų pirkimų procedūras su konkursą laimėjusia UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, 2007-10-19 pasirašyta sutartis Nr. 34-2007-523 dėl skaitmeninės topografinės nuotraukos parengimo. Atliekamų darbų kaina – 17 000 Lt (4 923,54 Eur), įskaitant PVM, tačiau, rengiant detalųjį planą pagal Palangos savivaldybės išduotas sąlygas, paaiškėjo, kad topografinę nuotrauką reikia parengti papildomai 12 ha ploto gretimoms teritorijoms, todėl bendra sutarties darbų kaina išaugo iki 38 940 Lt, įskaitant PVM. Topografinė nuotrauka parengta 2008 m. vasario mėn.

Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos geologinio kartografavimo techninė dokumentacija parengta 2011-12-22 parengta Šventosios valstybinio jūrų uosto teritorijos geologinio kartografavimo techninė dokumentacija. Šios paslaugos buvo atliktos 2009-07-13 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir UAB “Geoprojektas” ir Ko sutarties Nr. 34-2009-425 pagrindu.

2008-04-07 įsakymu Nr. 3-101 LR susisiekimo ministras patvirtino „Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių planą“, kuris dabar yra V Y K D O M A S:

2008-12-05 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija parengė Šventosios detaliojo plano korektūrą, kurią sprendimu Nr. T2-315 patvirtino Palangos miesto savivaldybės taryba. Korektūroje buvo patikslintos Šventosios valstybinio jūrų uosto ribos ir dydis.

2009-09-30 LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1197 Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskyrė 15,3365 ha sklypą (unikalus numeris – 4400-1857-5485), kurio bendras plotas susideda iš uosto žemės – 7,9410 ha, uosto vidinės akvatorijos – 7,3955 ha. Taip pat šiuo nutarimu Šventosios uostui buvo priskirta išorinė akvatorija, kurios plotas – 209,6 ha.

2014-01-08 LR Vyriausybė nutarimu Nr. 11 Šventosios valstybiniam jūrų uostui priskyrė dar du žemės sklypus (unikalūs numeriai: 4400-2695-9182 ir 4400-2692-8438), kurių plotai 0,6657 ha ir 0,0979 ha.

2008-03-21 pateikta paraiška Ispanijos Karalystės pramonės, turizmo ir prekybos ministerijai dėl Dvišalio fondo negrąžinamos materialinės pagalbos Šventosios jūrų uosto galimybių studijai (generaliniam planui) parengti;

2008-05-30 ir 2008-07-08 išsiųsta papildoma medžiaga. 2008-08-27 gautas papildomas prašymas pateikti techninę užduotį ir orientacinę galimybių studijos parengimo sąmatą, o 2008-09-24 Uosto direkcija pateikė techninę užduotį ir orientacinę galimybių studijos parengimo sąmatą.

2009-01-20 Ispanijos pramonės, prekybos ir turizmo ministerija patvirtino apie 300 000 EUR dydžio paramos skyrimą galimybių studijai parengti.

2009-08-04 Uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su Ispanijos konsultacine kompanija dėl Šventosios galimybių studijos parengimo.

2010-01-19 Techninės tarybos posėdyje buvo pristatyta tarpinė Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijos ataskaita. Studijos rengėjams buvo pateiktos pastabos ir pasiūlymai.

2010-05-25 Uosto direkcijoje vykusiame Techninės tarybos posėdyje buvo pristatyti penki galimi Šventosios uosto rekonstrukcijos variantai. Optimaliu variantu pasirinktas rekonstrukcijos 2B variantas, pagal kurį uostas būtų statomas pietinėje dalyje. Šventosios uosto atstatymo galimybių studiją parengusios Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos „Alatec“ apskaičiavimais, pagal minėtą 2B variantą atstatyti Šventosios uostą kainuotų 53 mln. eurų arba per 180 mln. litų.

Pagal 2B variantą Šventosios uoste tilptų daugiau kaip 655 laivai. Uosto akvatorijoje būtų vietų beveiki 495 laivams, ant kranto – maždaug 160. Taip pat būtų numatyta vieta ir vienam nedideliam iki 70 metrų ilgio kruiziniam laivui priimti.

Šventosios uostą sudarytų vidinė dalis dabartinėje įlankoje ir išorinė dalis jūroje, atitverta molais. Pagal 2B variantą bangolaužiai būtų maždaug 400 metrų ilgio. Gylis vidinėje uosto dalyje iki jūros kranto linijos būtų 4 metrai ir 6 metrai išorinėje dalyje.

Pagal minėtą 2B variantą uosto dalyje būtų jachtų klubas, buriavimo mokykla, sausi dokai, laivų remonto ir priežiūros dalis, restoranai, parduotuvės. Atplaukusiems turistams uoste būtų teikiamos elektros, vandens tiekimo, buitinio aptarnavimo paslaugos.

2010-06-19 Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtros taryba (2010-06-23 protokolas Nr. ŠPT-1) pritarė galutinei Šventosios uosto atstatymo galimybių studijos ataskaitai, pavedė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai toliau tęsti techninės dokumentacijos rengimo darbus bei išanalizuoti galimus uosto valdymo modelius.

2010-12-23 LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-6547: VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planuojamai ūkinei veiklai – Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos valymo darbams (Šventosios uosto teritorijos inžinerinis geologinis kartografavimas) – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

2011-02-10 pasirašyta sutartis su UAB „Hidrostatyba“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Getelit“ ir UAB „Sweco hidroprojektas“ objektui "Šventosios valstybinio jūrų uosto pritaikymas mažųjų laivų aptarnavimui, susidedantis iš inžinerinių tinklų statybos bei plaukiojančių prieplaukų įrengimo“. Rangovas be kitų numatytų darbų (inžinerinių tinklų pajėgumų praplėtimas ir įrengimas, plaukiojančių prieplaukų 72 vietoms įrengimas), atliko inžinerinių tinklų privedimo prie naujai pastatytų 2 vnt. konteinerinio tipo namelių. Šie nameliai įrengti arčiausiai Šventosios valstybinio jūrų uosto vidinės akvatorijos prie rytinės krantinės. Vienas namelis skirtas Uosto direkcijos darbuotojams, kurie užtikrins nepertraukiamą ryšį su kontroliuojančiomis institucijomis, kitas - kontroliuojančių institucijų darbuotojams. Prie rytinės krantinės įrengta 30 vietų laivams iki 10 m ilgio, prie vakarinės – 42 vietos laivams iki 12 m ilgio.

2011-02-24 pasirašyta sutartis su UAB ,,BGS“ dėl objekto „Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijos valymo darbų Šventosios uosto teritorijos inžinerinio geologinio kartografavimo atlikimui“. Šventosios uoste įvykdyti šie darbai, akvatorija išvalyta iki 3 m, 2,5 m, 2 m. Darbai atlikti, siekiant  pritaikyti dalį krantinių mažiesiems pramoginiams, žvejybiniams laivams švartuoti 2011 m. birželio mėn. Sąnašinio grunto kiekis apie 70 000 m3.

2011-04-29 pasirašyta sutartis su supaprastintą atvirą konkursą laimėjusia UAB „Sweco Lietuva“ dėl objekto „Techninės dokumentacijos parengimas Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybai ir akvatorijos gilinimui“ dalies – Šventosios valstybinio jūrų uosto detaliojo plano parengimas“. Sutarties suma 107 569,00 Lt įskaitant PVM.  Nauju detaliuoju planu buvo nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai – būdas, pobūdis, statinių aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas, suformuotos žemės juostos komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms, inžinerinei infrastruktūrai. Detaliojo plano sprendiniams pritarus visos derinančioms institucijoms, 2013-01-31 po Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio buvo pristatytas Šventosios valstybinio jūrų uosto detalusis planas, atsakyta į Tarybos narių klausimus. 2013 m. vasario 7 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas.

2012-11-05 baigti rengti objekto „Šventosios uosto molų nauja statyba“ projektiniai pasiūlymai. Pagal projektinių pasiūlymų sprendinius pietinis molas Šventosios uoste projektuojamas su promenada, o šiaurinis – be promenados.

2012-11-19 baigtas 30 mėn. trukęs poveikio aplinkai vertinimas. Pagal priimtas išvadas bus baigtas įrengti vidinis uostas, kurio gylis 4 m, ir statomi molai (pietinis 645 m, šiaurinis 426 m). Juos pastatyti ketinama per dvejus metus -2014 2015 m. Pagal poreikį didinamas švartavimo vietų skaičius. Numatytas ir perspektyvinis etapas – išorinis uostas gilinamas iki 9 m gylio, ilginami molai, įplaukos gylis siektų 7 m. Tačiau būtų privalomas tarpvalstybinis derinimas su Latvijos Respublika dėl galimo ženklaus poveikio aplinkai.

Dėl Šventosios uosto molų, krantinių, inžinerinių tinklų įrengimo ir akvatorijos gilinimo  darbų techninio projekto. Konkursas paskelbtas 2012-12-07, pasiūlymų pateikimo terminas - 2013-01-17. Gauti keturi pasiūlymai. Sutartis pasirašyta 2013 m. gegužės 24 d.

2013-05-24 UAB „Sweco hidroprojektas“, kuris veikė pagal jungtinės veiklos sutartį su AB „Sweco International“ ir UAB „Hidrosfera“, ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 34-2013-237, kurios dalykai yra: Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statyba ir akvatorijos gilinimas techninio projekto parengimas ir statybą leidžiančių dokumentų gavimas  bei statinio projekto vykdymo priežiūra.

2015-04-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybė LRV nutarimu Nr. 332 pritarė Šventosios uosto infrastruktūros statybos techniniu projektu projektuojamų statinių statybai pajūrio juostoje ir Baltijos jūros akvatorijoje.

2015-08-26 pabaigtas rengti Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo, Prieplaukos g. 26, Palanga“ techninis projektas. Projektas parengtas numatant šešis statybos etapus: I etapas – molų statyba ir farvaterio gilinimo darbai, II etapas – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, III etapas – inžinerinių tinklų statyba, IV etapas – vakarinės krantinės rekonstravimas, V etapas – rytinės krantinės rekonstravimas, VI etapas – akvatorijos gilinimo darbai ir švartavimo įrangos statyba. Bendra techniniame projekte numatytų darbų įgyvendinimo vertė -  70,50 mln. Eur. Be PVM.

Šventosios uosto vizualizacija

Investicijos į Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybą ir akvatorijos gilinimą yra didelės vertės. Atsižvelgiant į tikėtinas sąlyginai mažas Uosto direkcijos pajamas iš veiklos šiame uoste įrengus infrastruktūrą, šios investicijos yra finansiškai neatsiperkančios, tačiau projekto įgyvendinimas yra prasmingas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, dėl ko Uosto direkcija gali pretenduoti gauti ES paramą finansuoti šį projektą. Kadangi Uosto direkcija, įvertinusi esamą Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrai reikalingų lėšų poreikį, yra finansiškai nepajėgi tokios vertės socialinį projektą įgyvendinti vien tik savo lėšomis, ES lėšų šiam projektui skyrimas yra itin svarbi sąlyga, kad projektas būtų įgyvendintas.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, vadovaudamasi Transporto investicijų direkcijos pasiūlymu, teikė paraišką Nr. VP2-4.5-SM-01-V-01 skirti ES fondų lėšų projekto “Techninės dokumentacijos parengimas Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybai ir akvatorijos gilinimui”. Paraiška sėkmingai perėjo vertinimo ir atrankos procesus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija priėmė sprendimą (LR susisiekimo ministro 2013 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 3-373) “Dėl finansavimo skyrimo projektui, pateiktam pagal Ekonomikos veiksmų programos 4 prioriteto “Esminė ekonominė infrastruktūra” VP2-4.5-SM-01-V priemonę “Sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas” (Žin., 2013, Nr. 76-3860) suteikti paramą šiam projektui įgyvendinti.

Įgyvendinamas projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšų.

Informacija atnaujinta 2018-02-23