KIPIS

KIPIS


Klaipėdos uoste įdiegta Krovinių ir prekių informacinė sistema (toliau – KIPIS), skirta informacijai apie per Klaipėdos uostą gabenamus krovinius perduoti ir apdoroti.  Šiuo metu sistema naudojasi daugiau nei 460 uoste veikiančių įmonių ir valstybės įstaigų.


PROJEKTO ISTORIJA


2005 m. balandžio 15 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie LR Vyriausybės ir VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos pasirašė sutartį dėl paramos teikimo projektui "Krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinės sistemos (KIPIS) sukūrimas ir įdiegimas". Tai pirmoji šalyje pasirašyta ES struktūrinių fondų paramos sutartis dėl elektroninių paslaugų plėtros.

Projekto tikslas – sukurti ir įdiegti krovinių ir prekių informacinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas uoste veikiančioms įmonėms ir įstaigoms keistis elektroniniais duomenimis vykdant krovinių gabenimo per uostą procedūras. Iš esmės projektu buvo siekiama pakeisti didelį kiekį popierinių dokumentų, kurie lydi arba susiję su krovinių forminimu, bei ir supaprastinti pačias krovinių forminimo procedūras. Tikimasi, kad KIPIS gerokai paspartins krovinių judėjimą per Klaipėdos jūrų uostą ir padidins jo patrauklumą bei ir konkurencingumą.Impulsą projektui davė 2003 m. lapkričio mėn. pasirašytas susitarimas tarp Uosto direkcijos, Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos. Susitarime buvo numatyta, kad bendrą uosto informacinę sistemą Uosto direkcija diegs savo lėšomis, o sutartį pasirašiusios šalys konsultuos ir padės kurti techninius reikalavimus, dalyvaus projekto darbo grupėse.

KIPIS diegimą finansavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 11 proc. ir  89 proc. – Europos regioninės plėtros fondas. Bendras projekto biudžetas yra 5 mln. 670 tūkst. litų.


KIPIS NAUDOTOJAI


Siekiant, kad sistema maksimaliai atitiktų uosto bendruomenės poreikius, KIPIS koncepcija buvo rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su uoste veikiančiomis kompanijomis ir asociacijomis bei krovinių ir laivų tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis. Sistema  naudojasi platus vartotojų ratas – krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo įmonės, jūrų krovos darbų kompanijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“,  Lietuvos muitinė, Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė. Krovinių ir prekių informacinė sistema  įsiliejo į bendrąją uosto informacinę sistemą, ji taip pat turi automatines duomenų apsikeitimo sąsajas su muitinės informacine sistema ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudojama sistema "KROVINYS".


PAGRINDINĖS KIPIS FUNKCIJOS:

 

a) muitinei ir kitoms valstybinėms institucijoms reikalingos informacijos pateikimas naudojantis internetine sąsaja;

b) duomenų mainai tarp sistemos vartotojų vykdant prekių laikinojo saugojimo, importo, eksporto ir tranzito procedūras arba kitus muitinės formalumus;

c) elektroninių duomenų mainai su krovos darbų kompanijomis pateikiant ir vykdant krovos darbų užsakymus.Sistemos naudojimas sudarė sąlygas Klaipėdos jūrų uoste pradėti taikyti „vieno langelio“ principą. Verslininkams  sudarytos galimybės pateikti visą prekių importo, eksporto ir tranzito formalumams atlikti reikalingą informaciją bei ir dokumentus visoms tikrinimą atliekančioms institucijoms vienu metu, o tikrinimą atliekančioms valstybinėms institucijoms leis integruotai valdyti riziką. Naudodamasi KIPIS, tikrinimus koordinuojanti institucija informuos apie priimtą sprendimą dėl reikalingo tikrinimo. Įvertinus kitų šalių patirtį bei muitinės gaunamos informacijos kiekį ir dokumentų srautus buvo priimtas sprendimas sistemoje tikrinimus koordinuojančia institucija paskirti muitinę.


KIPIS NAUDA


Projektas orientuotas ne į finansinę, bet į ekonominę ir socialinę naudą. KIPIS sistema paspartino duomenų mainus tarp įvairių logistikos grandinės dalyvių, sudarė sąlygas augti Klaipėdos uosto konkurencingumui. Uosto direkcija gauna statistinę informaciją, kurią privaloma teikti Europos statistikos departamentui (EUROSTAT) pagal Europos Tarybos direktyvą 95/64/EB "Dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra ataskaitų". KIPIS gali generuoti ir kitas ataskaitas, kurios reikalingos Uosto direkcijai strateginių uosto valdymo sprendimams priimti.

Sistemos nauda uosto kompanijoms yra ta, kad keitimasis elektroniniais duomenimis uoste supaprastina ir pagreitina krovinių gabenimo per uostą procesą. Ji  leidžia atsisakyti daugelio ,,popierinių“ dokumentų srauto tarp laivų agentavimo, ekspedijavimo, krovos kompanijų, muitinės postų ir kitų krovinius bei prekes kontroliuojančių valstybinių institucijų. Tai įvairūs leidimai įvežti, išvežti, perkrauti krovinius, krovos darbų aktai, kokybės sertifikatai ir panašiai. Ekspeditoriai, agentai, krovos kompanijos turi galimybę per vieną prieigos tašką gauti ir teikti elektroninius dokumentus vieni kitiems ir valstybės institucijoms, negaišdami laiko įprastam dokumentų pildymui ir teikimui.

Muitinei ir kitoms tikrinimą atliekančioms institucijoms KIPIS sudaro galimybę gauti ne tik išankstinę informaciją bei dokumentus rizikos vertinimui, bet ir operatyvią bei statistinę informaciją apie krovinius uoste. Sistemos galimybių taikymas padeda lengviau kontroliuoti uosto krovos ir laivybos operacijas ir teikti aukštesnės kokybės viešąsias paslaugas.

Informacija atnaujinta 2016-11-23