Klausimai apie uosto plėtrą

Užduokite savo klausimą

Dėkojame, Jūsų užklausa sėkmingai išsiųsta

Klaida! Neteisingai užpildyti laukai

Krovos kompanijų siūlymas 10 proc. pelno skirti miesto biudžetui mainais į dalyvavimą skirstant lėšas (pakaktų kelių balsų iš 10). Ką apie tai mano KVJUD? Klaipėdos bendruomenių asociacija.

Uosto direkcija ženkliai prisideda prie miesto infrastruktūros plėtros ir pagerinimo. Apskaičiuota, kad per pastaruosius 8 m. (miesto socialiniams, kultūriniams projektams, renginiams, mieste esančių kelių statybai ir rekonstrukcijai, krantinių, skirtų pramoginiams laivams ir keleiviams, rekonstravimui) vidutiniškai kasmet Uosto direkcija skiria apie 15 proc. nuo pelno.

Rašyti komentarą

2011 m. studijos giliavandenio Melnragėje ir Būtingėje sąmatų skirtumas EUR? Prašome priminti, nepavyko rasti skaičių. Klaipėdos bendruomenių asociacija.

2011 m. Uosto direkcijos užsakymu parengtos "Inros Lackner AG", UAB "Ernst & Young Baltic", SIA "Estonian, Latvian & Lithuanian Environment" konsultantų konsorciumo parengtos Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studijos duomenimis, investicijos Būtingėje lyginant su išorinio uosto statybos Melnragėje alternatyva būtų apie 120 mln. Eur didesnės. Į Melnragės alternatyvos kainą buvo įskaičiuota SGD, ro ro infrastruktūra, esamo kanalo gilinimas, – visa tai jau atlikta ir 2018 m. atnaujintoje studijoje šie kaštai nebėra įskaičiuoti. Atnaujintos studijos duomenimis, Melnragės alternatyvai reikalingos investicijos – 619 mln. Eur., Būtingės alternatyvai – 1,163  mlrd. Eur.

Rašyti komentarą

Kada numatoma iškelti gyventojus iš uosto zonos adresu: Rusnės g.7, Nemuno g. 113, 133. Šių pastatų griovimas numatytas buvo detaliuoju planu „Uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g. Klaipėdoje“, kurį patvirtino Klaipėdos m. savivaldybės taryba 2011-06-30 sprendimu Nr. T2-211. Klaipėdos bendruomenių asociacija.

Uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė susitarė dėl gyventojų iškeldinimo iš pastatų Nemuno g. 113 ir Nemuno g. 133. Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atlieka šių būstų turto vertinimą. Taip pat šiuo metu rengiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smiltelės, Marių gatvių ir Kuršių marių specialiusis planas, kurio preliminariais sprendiniais numatyta, kad pastatas Rusnės g. 7 gali trukdyti infrastruktūros plėtrai. Galutinis sprendimas bus priimtas parengus specialųjį planą. Specialųjį planą numatoma pabaigti rengti iki 2019 m. II ketv.

Rašyti komentarą

BP Sprendinių 105 p. nurodyta, kad bendras uosto rezervinės zonos plotas 336,5 ha, apie 316,9 ha iš jų yra priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams ir IV grupės ūkiniams miškams, faktiškai mišku apaugęs plotas sudaro apie 248,4 ha. Kurioje vietoje numatoma atsodinti želdinius kaip kompensaciją už planuojamus naikinti miškus.Klaipėdos bendruomenių asociacija.

Uosto direkcija įgyvendinant Uosto bendrojo plano sprendinius numato iš viso 336,5 ha ploto panaudoti tik 66,52 ha teritorijos, kuriame nėra daug vertingo miško medynų. Miško žemė bus verčiama kitomis naudmenomis teisės aktų nustatyta tvarka laikantis LR miškų įstatyme nustatytų reikalavimų. Kompensavimas už iškirstą mišką bus vykdomas pagal LRV 2017-11-15 nutarimu Nr. 924 patvirtintą Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą.

Kompensavimo už iškirstą mišką būdas (piniginė kompensacija ar atsodinimas) bus apspręstas vykdant miško pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą.

Rašyti komentarą

Klausimas dėl uosto įmonių veiklos oro taršos nustatymo besiribojančiose gyvenamosiose aplinkose ir operatyvaus reagavimo į padidėjusią taršą. Reikalaujame, kad Uosto direkcija įsipareigotų, kad uosto krovos įmonėse, kurios vykdo birių krovinių atvirą krovą (krova greiferiais ir pan.) ir kurios birius krovinius laiko krūvose, būtų vykdomas NUOLATINIS kietųjų dalelių monitoringas ir duomenys būtų prieinami visuomenei, t. y. skelbiami Klaipėdos m. ar Uosto direkcijos tinklalapyje. Nustačius viršijimus, tokio krovinio krova turi būti nebevykdoma arba taikomos papildomos taršos mažinimo priemonės. Uosto krovos kompanijų įsipareigojimai ir/ar privalomi taršos prevencijos reikalavimai turi būti viešai skelbiami Uosto direkcijos tinklalapyje. Nuolatinių matavimo vietų parinkimas turi būti derinamas su Aplinkos apsaugos agentūra ir visuomene. Klaipėdos bendruomenių asociacija.

Uosto direkcija uosto teritorijoje yra pastačiusi 3 stacionarias oro taršos stebėjimo stoteles ir jomis fiksuoja galimos taršos duomenis. Taip pat yra naudojamos mobilios stotelės. Padidėjus taršai Uosto direkcija informuoja uosto įmones ir prašo imtis priemonių taršai sumažinti arba pašalinti. Uosto direkcija stotelių duomenis teikia atitinkamoms uosto krovos įmonėms bei kontroliuojančioms institucijoms. Pagrindinius stebėjimus atlieka valstybinės institucijos, kurios atsakingos už tokių stebėjimų vykdymą ir poveikio priemonių taikymą. Uosto direkcija siekė ir sieks, kad uosto veikla gyvenamajai aplinkai būtų kuo minimalesnė. Savo iniciatyva Uosto direkcija kompanijų prašo reguliariai pateikti informaciją apie aplinkosauginių priemonių diegimą terminaluose.

 

Rašyti komentarą

BP sprendinių 78 p. numatyta tik išilgai Kalnupės g. įrengti akustinę sienutę. Reikalaujame įtraukti kaip bendrą reikalavimą uosto įmonėms dėl triukšmo sumažinimo, t. y. jei gyvenamoji aplinka ribojasi su krovos įmone ir/ar transportu koridoriumi, ir/ar sunkiojo transporto sukaupimo aikštele, privalomai turi būti įrengiamas ne žemesnis kaip 4 m aukščio triukšmo ekranas. Klaipėdos bendruomenių asociacija.

Triukšmo valdymo problema mieste yra bendra, kurią būtina spręsti kompleksiškai. Šiam tikslui įgyvendinti turi susitelkti visos atsakingos institucijos.

 

Pavyzdžiui, atlikus Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos monitoringą, buvo nustatyta, kad krovininių automobilių, vežančių krovinius į uostą ir priešingai, kiekis vakarinio piko metu siekia iki 9 proc. bendro automobilių srauto. Pagrindinį automobilių srautą sudaro miesto transportas.

Rašyti komentarą

Pietinis aplinkkelis per uosto rezervinę teritoriją – kada, kokia planavimo stadija? Klaipėdos bendruomenių asociacija

Yra parengtas pietinio aplinkkelio techninis projektas. Susisiekimo ministerija nagrinėja galimybes skirti lėšų Kelių direkcijai, kad pastaroji įgyvendintų pietinio išvažiavimo projektą (parengtų spec. planą ir pastatytų pietinį išvažiavimą). Dabar Klaipėdos miesto savivaldybės jėgomis parengtas Pietinio išvažiavimo projektas yra taisytinas, nes parengtas per aukštos kategorijos kelio įrengimui, tai nėra racionalu, nes jam įgyvendinti prireiktų labai daug lėšų.

Rašyti komentarą

Kiek realu atgaivinti senus planus nebegabenti geležinkeliu per centrą krovinių, nutiesiant naują liniją; senoji buvo numatyta pasiekti šiaurinę uosto dalį ar ir pietų? Klaipėdos bendruomenių asociacija

Pagal AB "Lietuvos geležinkeliai" pateiktą informaciją, matyti, kad traukinių eismą per centrinę stotį nutraukti šiuo metu neįmanoma, o eismo nukreipimas pareikalautų labai didelių investicijų į geležinkelių modernizavimą ir plėtrą.

 

Šiuo metu AB "Lietuvos geležinkeliai" nagrinėja galimybes įdiegti priemones nuo triukšmo ties Klaipėdos centrine stotimi, kol bus priimti sprendimai dėl centrinės stoties iškėlimo ir (ar) krovinių srautų skirstymo per kitas stotis (kelynus).

Rašyti komentarą

BP sprendinių 118 p. aiškiai suformuluota prievolė (įsipareigojimas) parengti ir paviešinti Būtingės projekto SPAV iki išorinio uosto statybų projektų rengimo pradžios, tai aiškiai nulemia ir pačios statybų vietos pasirinkimą. Kodėl kalbant apie uosto plėtrą yra minima vien Melnragė kaip vienintelė galima uosto plėtrai, kodėl iki šiol nėra paviešinti abudu SPAV, o teikiami BP sprendiniai, susiję su Melnrage, jeigu teisiniu požiūriu uosto plėtros vieta dar nėra parinkta? Kada planuojama visuomenei pristatyti PAV su giliavandenio uosto Būtingėje ar Melnragėje socioekonominio poveikio palyginimą ir sąnaudų–naudos analizę. Klaipėdos bendruomenių asociacija.

Vadovaujantis LR susisiekimo ministro 2018-06-14 įsakymu Nr. 6-2325 patvirtintu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros, statant išorinį uostą, parengiamųjų darbų įgyvendinimo planu, išorinio uosto vieta bus parinkta parengus LR bendrojo plano koncepciją bei jai atlikus SPAV procedūras. Aplinkos ministerija šiuo metu vykdo LR bendrojo plano koncepcijos rengimo ir SPAV atlikimo viešo pirkimo procedūras. LR bendrojo plano rengimo metu, parengus koncepcijos sprendinius ir atlikus SPAV procedūras, bus nustatyta išorinio uosto vieta (Melnragėje arba Būtingėje). Tikimasi, kad LR bendrojo plano koncepcija bus patvirtinta kitų metų pabaigoje.

Uosto bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose yra pažymėtas sąlyginis sprendinys dėl išorinio uosto statybos Melnragėje. Šį Uosto bendrojo plano sprendinį bus galima įgyvendinti tik jei LR bendrajame plane bus numatyta išorinio uosto vieta Melnragėje. PAV procedūros išoriniam uostui bus atliekamos tada, kai bus parinkta išorinio uosto tiksli vieta ir pradėta rengti išorinio uosto techninė dokumentacija.

2011 m. Uosto direkcijos užsakymu "Inros Lackner AG", UAB "Ernst & Young Baltic", SIA "Estonian, Latvian & Lithuanian Environment" konsultantų konsorciumo parengtos Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studijos atnaujinimo ir koregavimo darbai yra pabaigti, joje buvo nagrinėjama išorinio uosto statybos vieta Melnragėje ir Būtingėje. Nuo 2018-08-01 bus pradėtos atnaujintos studijos viešinimo procedūros, kurios užtruks apie 1 mėnesį. Atnaujintos studijos medžiaga bus paskelbta Uosto direkcijos tinklalapyje. Informaciniai pranešimai apie atnaujintą studiją bus skelbiami Uosto direkcijos tinklalapyje, respublikinėje ir vietinėje spaudoje. Ši studijos medžiaga bus laisvai prieinama visai visuomenei. Pasibaigus viešinimo laikotarpiui, bus surengtas atnaujintos studijos viešas pristatymas-susirinkimas.

Rašyti komentarą

Kokia 43 mln. t krovinių dalis pasiekia uostą geležinkeliu, kokia autotransportu?

Apie 70 proc. krovinių uostą pasiekia geležinkeliu, o apie 30 proc. krovinių – autotransportu.

Rašyti komentarą

Prašome paaiškinti, kodėl uosto krovininio autotransporto schema (BP sprendiniai, psl.77) net 2040 m. nenumato jokių krovininio autonominio transporto koridorių, jokios krovininio transporto izoliacijos nuo miesto ir privataus transporto? Į šiaurines uosto teritorijas iki 2040 metų numatoma krovinius gabenti miesto gatvėmis, t. y. Šiaurės pr. ir Lideikio gatve. Ar specialistai skaičiavo ir tyrė, kaip tai paveiks miesto transportą ir gyvenamų rajonų gyventojų sąlygas? Ar KVJUD pateiks miesto transporto ekspertų išvadas su numatomos miesto transporto sistemos perspektyvos iki 2040 metų aprašymu? Šiuo metu beveik 13 000 krovininių automobilių per parą miesto gatvėse atrodo labai daug, nes numatote, kad krovininių automobilių vairuotojai ir toliau bandys sustoti prie tų pat šviesoforų, kaip ir privatus transportas net 2040 metais. Klaipėdos bendruomenių asociacija.

Miestas ir uostas istoriškai yra įsikūrę vienas šalia kito. Kadangi uostą iš vakarinės pusės riboja Kuršių nerija, per tą pusę išvežti krovinių neįmanoma. Norint autotransportu krovinius išvežti į užmiestį, būtina kirsti miesto dalis, kurios istoriškai ribojasi su rytine uosto dalimi. Todėl visuose Klaipėdos miesto savivaldybės rengtuose planavimo dokumentuose išvažiavimui iš uosto numatyti trys pagrindiniai susisiekimo koridoriai – pietinis, centrinis ir šiaurinis. Į juos uostas ir jungiasi su savo transporto srautais.

 

Šiaurinis išvažiavimas apima P. Lideikio g., Šiaurės pr., Liepų g. Informuojame, kad šiaurinis išvažiavimas pastatytas iš dalies Uosto direkcijos lėšomis. Šiauriniu išvažiavimu daugiausiai naudojasi miestiečiai ir šiaurinėje uosto dalyje įsikūrusios uosto įmonės, kurių transporto srautas palyginti nedidelis. Rengiamais uosto dalių teritorijų planavimo dokumentais nustatyta, kad perspektyvinio krovininio transporto srautai ženkliai nedidėja ir išlieka esama krovinių apyvartos autotransportu 20 proc. ir geležinkeliu 80 proc. proporcija. Planuojama iš miesto centro iškelti sandėlius–šaldytuvus, todėl autotransporto srautai per šiaurinį išvažiavimą dar labiau sumažės, o esama susisiekimo infrastruktūra visiškai tenkins kompanijos poreikius uosto bendrojo plano sprendinių nagrinėjamu periodu.

 

Ateityje, padidėjus krovininių automobilių srautams, bus sprendžiama dėl dviejų lygių sankryžos įrengimo būtinybės ties Herkaus Manto ir P. Lideikio g. sankryža.

 

Pažymime, kad detaliai ir tiksliai krovininio transporto patekimas į išorinį uostą bus išnagrinėtas rengiant Valstybinės svarbos projekto išorinio uosto jungties specialiojo plano projektą.

 

Centrinis išvažiavimas. Uosto direkcija nesenai parengė rekonstruotos Baltijos pr.–Minijos g. sankryžos transporto srautų monitoringą ir ilgalaikę 5 metų transporto srautų prognozę. Parengta prognozė parodė, kad krovininis transportas šioje sankryžoje tesudaro iki 6 proc. transporto srauto kiekio, o piko metu – 9 proc. viso transporto srauto. Įvertinus perspektyvinius krovininio transporto srautus į Centrinį Klaipėdos terminalą, jis sudarys maksimaliai 9 procentus viso transporto srauto ne piko metu. Todėl, atlikus tam tikrus sankryžos rekonstravimo darbus, būsimi transporto srautai problemų neturėtų kelti.

 

Ilgalaikėje perspektyvoje numatoma Baltijos pr.–Taikos pr. sankryžos rekonstrukcija.

 

Klaipėdos miesto savivaldybė parengė galimybių studiją ir atliko Šilutės g.–Baltijos pr. sankryžos transporto srautų analizę. Yra rengiamas sankryžos techninis projektas ir numatoma estakada rytų–vakarų kryptimi. LR Vyriausybė skiria lėšų šios sankryžos rekonstravimo darbams įgyvendinti. Todėl artimiausioje perspektyvoje centrinis įvažiavimas ženkliai pagerins transporto situaciją.

 

Pietinis išvažiavimas (pietinio išvažiavimo kelias, suplanuotas nuo Minijos gatvės ir Jūrininkų prospekto sankryžos, nuo susikirtimo su Kairių g. pietinė jungtis planuojama rytų kryptimi iki krašto kelio Šilutė–Klaipėda Nr. 141 sankirtos ties Dumpiais) Šiuo metu kroviniai iš pietinės dalies uosto įmonių išvežami per Minijos gatvę, Jūrininkų prospektą, Šilutės plentą. Jūrininkų prospektas įrengtas daugiausia Uosto direkcijos lėšomis, kad krovininių automobilių srautas būtų nutolintas nuo gyvenamųjų rajonų.

 

Siekiant dar labiau gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, Susisiekimo ministerija nagrinėja galimybes skirti lėšų Kelių direkcijai, kad pastaroji įgyvendintų pietinio išvažiavimo projektą (parengtų spec. planą ir pastatytų pietinį išvažiavimą). Dabar Klaipėdos miesto savivaldybės jėgomis parengtas Pietinio išvažiavimo projektas yra taisytinas, nes parengtas per aukštos kategorijos kelio įrengimui, tai nėra racionalu, nes jam įgyvendinti prireiktų labai daug lėšų.

Rašyti komentarą

Uosto plėtra yra reikalinga. Tačiau mano šeima (ir kaimynai) nepritariame maksimaliai uosto plėtrai. Jau šią 2018 m. vasarą, mes, šiaurinės Klaipėdos miesto dalies gyventojai, pajutome neigiamą poveikį sveikatai dėl intensyvių naftos terminalo darbų, nes buvo jaučiamas ne vieną kartą 3–4 dienas trunkantis nemalonus, šleikštulį sukeliantis kvapas (primenantis dujų kvapą). To neturi būti, tai patvirtino mums ir 112 pagalbos darbuotoja, ir Pajūrio regioninio parko darbuotojas. Kokį dar pajusime poveikį sveikatai, kai prasidės didesni transporto srautai ir intensyvesni terminalo statybos darbai Melnragėje?!

Išorinis uostas planuojamas 1,5 km nuo kranto, be to jame numatomas konteinerių terminalas

Rašyti komentarą

Norėjau sužinoti, kokia yra planuojama ateitis pagal jūsų naująją viziją Gulbių g., tarp Gulbių g. esančių namų bei Klasco tvoros, stadiono teritorijoje? Kur galima būtų su planu vizualiai susipažinti? Ar galite jį atsiųsti?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija minėtoje teritorijoje jokių konkrečių planų šiuo metu neturi.

Rašyti komentarą

Klaipėdos miesto tarybos politikai praėjusią savaitę pasakė „ne“ maksimaliems uosto plėtros planams su išoriniu uostu Melnragėje. O kodėl Klaipėdai reikėtų tokio projekto, ką jis duotų miestui?

Verslo skaičiavimu, įgyvendinus maksimalią uosto plėtrą, apimančią tiek šiaurinę, tiek pietinę dalį,  Klaipėdoje būtų įsteigta apie 30 000 naujų, gerai apmokamų darbo vietų.  Šiandien su uostu susijusios darbo vietos sudaro apie 20 proc. visų darbo vietų mieste. Su uostu susijusių įmonių sumokėti mokesčiai į Klaipėdos miesto biudžetą sudaro apie 23 procentus sumokėtų mokesčių. Pernai į savivaldybių ir valstybės biudžetus uosto veikla sugeneravo 712 mln. eurų.

Matome pasaulines tendencijas – laivų parametrai kasmet didėja. Tad Klaipėdos uostas turi būti pasirengęs šiems pokyčiams. Taip pat kitų pasaulio uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai kuriasi išorėje, toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Išorinį uostą būtina nusimatyti kaip galimybę, tačiau tai nereiškia, kad jo statybos prasidės rytoj. Jis būtų statomas, tik esant investuotojui. Išorinis uostas šiandien piešiamas kaip didžiulė blogybė, tačiau kitų pasaulio uostų pavyzdžiai rodo, kad gali būti priešingai, kad šalia gali būti kuriamos patrauklios rekreacinės zonos, gali atsirasti pramoginių laivų uosteliai ir pan. Investicijos į uostą ir  išorinį uostą reiškia didžiules  investicijas į miestą. Klaipėdos uosto plėtra sukurtų unikalią galimybę Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms, pramonės ir ūkio plėtrai. Kaip rodo praktika, didžioji dalis investuotojų pasirinko Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną dėl uosto kaimynystės.

Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijoms buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu aspektais, atliktas nepriklausomas ekspertinis vertinimas, organizuotos diskusijos, pasitarimai ir pristatymai verslo, politikos, savivaldos atstovams, miesto gyventojų bendruomenėms, valstybės įmonėms, mokslo visuomenei. Maksimaliam uosto plėtros variantui pritarė būrys ekspertų, uosto plėtojimo taryba, kurią sudaro įvairių ministerijų, su uostu susijusių institucijų, verslo asocijuotų struktūrų, mokslo atstovai, pritarė Lietuvos pramonininkai. Maksimaliai uosto plėtrai yra pritarusi Susisiekimo ministerija.

Rašyti komentarą

Išorinio uosto tema dažniausiai aktuali tampa prieš valdžios rinkimus. Seimo rinkimai pasibaigę, iki savivaldos rinkimų dar likę porą metų, o kalbos apie išorinį uostą netyla ir atrodo vis realiau. Tai gal jau yra numatyta ir tokio uosto statybos pradžia ir kas čia būtų kraunama?

Šiuo metu rengiamo uosto bendrojo plano ketvirtoji koncepcijos alternatyva numato uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą Baltijos jūros akvatorijoje. Maksimaliai uosto plėtrai, tai yra prioritetinei ketvirtai koncepcijos alternatyvai, yra pritarusi Uosto taryba, taip pat balsų dauguma už ją pasisakė įvairių ministerijų, miesto, verslo asociacijų, su uosto veikla susijusių žinybų, mokslo įstaigų atstovus vienijanti Uosto plėtojimo taryba. Maksimalios plėtros alternatyvai pritarė ir bendrojo plano organizatorė Susisiekimo ministerija.

Bendrojo plano sprendiniais bus įtvirtinta ilgalaikė uosto veiklos ir plėtros strategija, jo pagrindu bus įmanoma įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą, – pasiekti maksimalų gylį ir suformuoti naujas teritorijas, nutolusias nuo gyvenamųjų rajonų.  Prieš įgyvendinant svarbiausius uosto plėtros projektus, turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, parengti statybos projektai ir kiti konkrečius plėtros darbus leidžiantys dokumentai. Vėlesniuose uosto plėtros projektų įgyvendinimo etapuose bus detalizuota darbų ir veiklos apimtis, galimas jų poveikis gamtinei ir gyvenamajai aplinkai, bus įmanoma konkrečiau diskutuoti su miesto visuomene dėl jų įgyvendinimo. Taigi šiuo atveju  ir išorinis uostas yra numatomas kaip galimybė, kuri būtų realizuota tik esant poreikiui ir investuotojui. Kokie būtų kraunami kroviniai išoriniame uoste, paaiškės tik parengus bendrojo plano sprendinius ir pradėjus derybas su išoriniame uoste veiklos vystymu suinteresuotais investuotojais. Tačiau Uosto direkcija laikosi esminės nuostatos, kad, siekiant užtikrinti palankias konkurencines sąlygas, išoriniame uoste turi būti kraunami nauji kroviniai, o ne perskirstomas šiuo metu uoste kraunamų krovinių srautas.

Rašyti komentarą

Sveiki, norėčiau pasidomėti apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą, apie investicijas ir naujus projektus

Klaipėdos uosto veiklą reglamentuoja uosto įstatymas, jį galima rasti Uosto direkcijos portale, teisės aktų skiltyje (http://www.portofklaipeda.lt/regulations/level2/Uosto-istatymas/28), taip pat Uosto direkcijos portale galima rasti daug informacijos apie Klaipėdos uosto veiklą (http://www.portofklaipeda.lt/veiklos-sritys).

Apie aktualius Klaipėdos uosto rezultatus, investicinius projektus informaciją galima rasti Uosto direkcijos portale skelbiamose veiklos ataskaitose (http://www.portofklaipeda.lt/veiklos-ataskaitos-ataskaitu-rinkiniai).

Rašyti komentarą

Kokią galimą įtaką sukels numatoma uosto plėtra Melnragės ir Girulių paplūdimiams?

Mums yra nepriimtina spekuliacija šiaurinio ir pietinio molo neva neigiamu poveikiu krantams. Šiandieną pietinio molo dėka Kuršių nerija turi stabilią ir gražią kranto liniją, todėl Klaipėdos miestas Smiltynėje turi nuostabius paplūdimius. Jeigu šiandien nebūtų uosto hidrotechninio statinio, tai yra pietinio molo, drįstame teigti, kad dalies Kuršių nerijos jau nebūtų. SPAV procedūroje sakoma, kad molo perstatymas turės įtakos kranto linijai. Tačiau  tai yra preliminari informacija, kuri atkreipia dėmesį į galimą riziką, bet nekonstatuoja fakto. Šiuo metu ruošiami projektiniai pasiūlymai geriausiai molų planinei padėčiai parinkti. Neabejojame, kad įmanoma rasti tinkamiausius sprendimus užtikrinančius krantų stabilumą. Tad molo perstatymas gali tapti pozityvu kranto linijai, o ne negatyvu, kaip yra bandoma šiandieną teigti. Sprendžiant uosto perspektyvą yra labai gera proga atlikti tyrimus ir daryti viską, kad būtent šiaurinis molas galėtų stabilizuoti ir išauginti kranto liniją ne tik ties Melnrage, bet ir tolimesniuose ruožuose. Uosto direkcija ir dabar investuoja dideles lėšas išpilant iškastą smėlį į paplūdimius, tokiu būdu palaikydama kranto liniją.

Rašyti komentarą

Klaipėdos uostas dar neišnaudoja visų savo galimybių, o ir atplaukiančių laivų skaičius kasmet mažėja. Tai kodėl reikia plėsti uostą? Gal užtektų turimų rezervų?

Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, kad laivų parametrai kasmet didėja. Tad ir į Klaipėdos uostą atplaukia mažiau laivų, bet jie yra didesni ir atgabena daugiau krovinių. Pastaraisiais metais fiksuojama rekordinė krovinių apyvarta. Nuo 1998 m., kai uostas krovė 15 mln. t, krova išaugo 2,67 karto – 2016 m. krovinių apyvarta pasiekė 40,14 mln. t. O laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo 15,4 proc., tai yra nuo 8 155 iki 6 898. Tai yra faktinė uosto statistika ir ši tendencija tęsiasi metų metus. Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes laivo prastovos labai brangiai kainuoja.

Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, privalome vystyti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių kiekiui, taip pat turime ambicijų ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Ir toliau taip daugėjant krovinių, kaip fiksuojama pastaraisiais metais, skaičiuojama, kad apie 2025 m. uosto galimybės bus išsemtos. Šiandien pagrindiniai uosto iššūkiai – gylio ir teritorijų trūkumas.

Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas, kurio sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui. Bendrojo plano koncepcijos numato uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą. Šis planas leis įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą, – pasiekti maksimalų gylį ir naujų teritorijų, nutolusių nuo gyvenamųjų rajonų, suformavimą.

Klaipėdos uostas, vienintelis toks objektas Lietuvoje, kuriantis patrauklias, gerai apmokamas  darbo vietas ir skatinantis ekonominę miesto gerovę. Dėl to kuriamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais ilgalaikėje perspektyvoje būtų užtikrintas uosto konkurencingumas, socialinis stabilumas ir kokybiška veikla, sudarytos naujos galimybės Klaipėdoje veikiančioms aukštosioms mokykloms rengti specialistus. Parengus šį planą būtų galimybė atversti naują stipraus ir klestinčio Lietuvos ir Europos uostamiesčio istorijos puslapį.

Užduoti klausimą, susijusį su uosto plėtra galite portale http://www.portofklaipeda.lt/klausimai-apie-uosta

Rašyti komentarą

Laba diena Norėjau paklausti, kokios priežastys lėmė tokius rekordinius krovinių srautus pastaruosius 2 metus. Pagarbiai Darius Žebrauskas

Rekordinius krovinių srautus lėmė keletas esminių priežasčių: nuolatinės pastarųjų metų investicijos į uosto infrastruktūrą, atliktas uosto akvatorijos gilinimas bei uosto naudotojų investicijos į suprastruktūrą – naujus terminalus, sandėlių ūkį ir kt. Be abejonės, gerus uosto krovinių apyvartos rezultatus taip pat lėmė didžiulis uosto įmonių įdirbis bei konkurencingumas. Svarbus faktorius yra ir krovinių diversifikacija, dėl kurios pavyksta išlaikyti stabilumą, nepaisant geopolitinių pokyčių.

Rašyti komentarą

Aš teisingai suprantu, kad dėl išorinio (Melnragės) uosto krantinių nebuvimo mes praradome kinus, nes Smeltei atsisakius, jie ir nerado laisvų krantinių?

Išorinis uostas – tai yra vienintelio Lietuvos uosto plėtros projektas, niekaip nesusijęs su kinais. Klaipėdos uosto rezervai pagal dabartines apyvartas gali būti išsemti 2022–2025 m. Išorinis uostas yra ilgalaikė 30–40 metų perspektyva. Jis bus realizuojamas tik tada, kai bus išnaudotos visos galimybės dabartiniame uoste ir kai bus investuotojai, kurie užtikrins valstybei grąžą iš šios investicijos.

Rašyti komentarą

Kur būtų galima pamatyti geros rezoliucijos (kad galėtume suprasti, kokias gatves ir namus apima) maksimalios uosto plėtros vizijos žemėlapį?

Konkretizuoti bendrojo plano sprendiniai šiuo metu rengiami, o juos parengus jie bus publikuojami Uosto direkcijos internetinėje svetainėje  http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-bendrasis-planas.

Rašyti komentarą

Vietinis Rimtuolis
Pasiūlymas. Imti visą teritoriją iki pagrindinės gatvės!! Už gatvės miškingoje teritorijoje turi būti ekologiški administraciniai pastatai, integruoti su mišku. Melnragėje turi veikti tik elektrinis geležinkelis, kad būtų mažai garso. Žmonės perkelti su ES paskola. Užtenka vieno dangoraižio!! Už namą duoti 2-3 aukštus. Už butą po butą. Yra ir kitų idėjų. Ne durnų tarp kitko.

Ar gali miesto taryba bei miesto gyventojai užkirsti kelią maksimaliai uosto plėtrai (išorinėms uosto statyboms ties Melnrage)? Suprantama, kad uostas turi plėstis, o miestas augti kaip to pasekmė; kaip įtikinsim miestiečius ir miesto valdžią (pats meras nepritaria išoriniam uostui)? Klaipėdiečiai nori miesto augimo ir klestėjimo, bet nesutinka su uosto plėtra. Manau reikia daugiau švietimo, informacijos miesto spaudoj, nors lyg ir pakanka... Tai ko dar imsitės?

Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas yra tik koncepcija, vizija. Tai nėra statybas ar kokius nors kitus konkrečius plėtros darbus leidžiantis dokumentas. Vėlesniuose etapuose reali uosto plėtra bus įmanoma tik su miesto savivaldybės pritarimu.

Bendrojo plano viešinimas yra privaloma procedūra ir jos yra laikomasi. Uosto direkcija savo ruožtu nuolat bendrauja su visuomene, ypač gyventojų bendruomenėmis – dalyvauja bendruomenių susirinkimuose, pati rengia susitikimus ir šis darbas bus tęsiamas. Artimiausiu metu planuojame pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Melnragės bendruomene.

Išsamiai susipažinti su uosto bendrojo plano rengimo eiga galima ir mūsų portale:

http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-bendrasis-planas

Rašyti komentarą

Ar Smilčių, Vėtros gatvės pastatai numatomi paėmimui?

Šiame teritorijų planavimo dokumento rengimo etape dar nėra detalių, konkretizuotų sprendinių. Juos pradėti rengti planuojame artimiausiu metu. Tada ir paaiškės, kurie pastatai patenka arba ribojasi su išoriniam uostui reikalingomis komunikacijomis.

Rašyti komentarą

Kada prasidės Klaipėdos Smeltės terminalo 96-100 krantinių rekonstrukcija

Krantinės Nr. 96–100 bus rekonstruojamos tada, kai jų naudotojas pasieks rodiklius, planuotus esamai infrastruktūrai. Pagal esamą krantinių naudotojo krovinių apyvartą rekonstruoti Jūsų minimas krantines kol kas nėra poreikio.

Rašyti komentarą

Informacija atnaujinta 2017-11-21