Klausimai apie uosto plėtrą

Užduokite savo klausimą

Dėkojame, Jūsų užklausa sėkmingai išsiųsta

Klaida! Neteisingai užpildyti laukai

Klaipėdos miesto tarybos politikai praėjusią savaitę pasakė „ne“ maksimaliems uosto plėtros planams su išoriniu uostu Melnragėje. O kodėl Klaipėdai reikėtų tokio projekto, ką jis duotų miestui?

Verslo skaičiavimu, įgyvendinus maksimalią uosto plėtrą, apimančią tiek šiaurinę, tiek pietinę dalį,  Klaipėdoje būtų įsteigta apie 30 000 naujų, gerai apmokamų darbo vietų.  Šiandien su uostu susijusios darbo vietos sudaro apie 20 proc. visų darbo vietų mieste. Su uostu susijusių įmonių sumokėti mokesčiai į Klaipėdos miesto biudžetą sudaro apie 23 procentus sumokėtų mokesčių. Pernai į savivaldybių ir valstybės biudžetus uosto veikla sugeneravo 712 mln. eurų.

Matome pasaulines tendencijas – laivų parametrai kasmet didėja. Tad Klaipėdos uostas turi būti pasirengęs šiems pokyčiams. Taip pat kitų pasaulio uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai kuriasi išorėje, toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Išorinį uostą būtina nusimatyti kaip galimybę, tačiau tai nereiškia, kad jo statybos prasidės rytoj. Jis būtų statomas, tik esant investuotojui. Išorinis uostas šiandien piešiamas kaip didžiulė blogybė, tačiau kitų pasaulio uostų pavyzdžiai rodo, kad gali būti priešingai, kad šalia gali būti kuriamos patrauklios rekreacinės zonos, gali atsirasti pramoginių laivų uosteliai ir pan. Investicijos į uostą ir  išorinį uostą reiškia didžiules  investicijas į miestą. Klaipėdos uosto plėtra sukurtų unikalią galimybę Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms, pramonės ir ūkio plėtrai. Kaip rodo praktika, didžioji dalis investuotojų pasirinko Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną dėl uosto kaimynystės.

Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijoms buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu aspektais, atliktas nepriklausomas ekspertinis vertinimas, organizuotos diskusijos, pasitarimai ir pristatymai verslo, politikos, savivaldos atstovams, miesto gyventojų bendruomenėms, valstybės įmonėms, mokslo visuomenei. Maksimaliam uosto plėtros variantui pritarė būrys ekspertų, uosto plėtojimo taryba, kurią sudaro įvairių ministerijų, su uostu susijusių institucijų, verslo asocijuotų struktūrų, mokslo atstovai, pritarė Lietuvos pramonininkai. Maksimaliai uosto plėtrai yra pritarusi Susisiekimo ministerija.

Rašyti komentarą

Išorinio uosto tema dažniausiai aktuali tampa prieš valdžios rinkimus. Seimo rinkimai pasibaigę, iki savivaldos rinkimų dar likę porą metų, o kalbos apie išorinį uostą netyla ir atrodo vis realiau. Tai gal jau yra numatyta ir tokio uosto statybos pradžia ir kas čia būtų kraunama?

Šiuo metu rengiamo uosto bendrojo plano ketvirtoji koncepcijos alternatyva numato uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą Baltijos jūros akvatorijoje. Maksimaliai uosto plėtrai, tai yra prioritetinei ketvirtai koncepcijos alternatyvai, yra pritarusi Uosto taryba, taip pat balsų dauguma už ją pasisakė įvairių ministerijų, miesto, verslo asociacijų, su uosto veikla susijusių žinybų, mokslo įstaigų atstovus vienijanti Uosto plėtojimo taryba. Maksimalios plėtros alternatyvai pritarė ir bendrojo plano organizatorė Susisiekimo ministerija.

Bendrojo plano sprendiniais bus įtvirtinta ilgalaikė uosto veiklos ir plėtros strategija, jo pagrindu bus įmanoma įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą, – pasiekti maksimalų gylį ir suformuoti naujas teritorijas, nutolusias nuo gyvenamųjų rajonų.  Prieš įgyvendinant svarbiausius uosto plėtros projektus, turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, parengti statybos projektai ir kiti konkrečius plėtros darbus leidžiantys dokumentai. Vėlesniuose uosto plėtros projektų įgyvendinimo etapuose bus detalizuota darbų ir veiklos apimtis, galimas jų poveikis gamtinei ir gyvenamajai aplinkai, bus įmanoma konkrečiau diskutuoti su miesto visuomene dėl jų įgyvendinimo. Taigi šiuo atveju  ir išorinis uostas yra numatomas kaip galimybė, kuri būtų realizuota tik esant poreikiui ir investuotojui. Kokie būtų kraunami kroviniai išoriniame uoste, paaiškės tik parengus bendrojo plano sprendinius ir pradėjus derybas su išoriniame uoste veiklos vystymu suinteresuotais investuotojais. Tačiau Uosto direkcija laikosi esminės nuostatos, kad, siekiant užtikrinti palankias konkurencines sąlygas, išoriniame uoste turi būti kraunami nauji kroviniai, o ne perskirstomas šiuo metu uoste kraunamų krovinių srautas.

Rašyti komentarą

Sveiki, norėčiau pasidomėti apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą, apie investicijas ir naujus projektus

Klaipėdos uosto veiklą reglamentuoja uosto įstatymas, jį galima rasti Uosto direkcijos portale, teisės aktų skiltyje (http://www.portofklaipeda.lt/regulations/level2/Uosto-istatymas/28), taip pat Uosto direkcijos portale galima rasti daug informacijos apie Klaipėdos uosto veiklą (http://www.portofklaipeda.lt/veiklos-sritys).

Apie aktualius Klaipėdos uosto rezultatus, investicinius projektus informaciją galima rasti Uosto direkcijos portale skelbiamose veiklos ataskaitose (http://www.portofklaipeda.lt/veiklos-ataskaitos-ataskaitu-rinkiniai).

Rašyti komentarą

Kokią galimą įtaką sukels numatoma uosto plėtra Melnragės ir Girulių paplūdimiams?

Mums yra nepriimtina spekuliacija šiaurinio ir pietinio molo neva neigiamu poveikiu krantams. Šiandieną pietinio molo dėka Kuršių nerija turi stabilią ir gražią kranto liniją, todėl Klaipėdos miestas Smiltynėje turi nuostabius paplūdimius. Jeigu šiandien nebūtų uosto hidrotechninio statinio, tai yra pietinio molo, drįstame teigti, kad dalies Kuršių nerijos jau nebūtų. SPAV procedūroje sakoma, kad molo perstatymas turės įtakos kranto linijai. Tačiau  tai yra preliminari informacija, kuri atkreipia dėmesį į galimą riziką, bet nekonstatuoja fakto. Šiuo metu ruošiami projektiniai pasiūlymai geriausiai molų planinei padėčiai parinkti. Neabejojame, kad įmanoma rasti tinkamiausius sprendimus užtikrinančius krantų stabilumą. Tad molo perstatymas gali tapti pozityvu kranto linijai, o ne negatyvu, kaip yra bandoma šiandieną teigti. Sprendžiant uosto perspektyvą yra labai gera proga atlikti tyrimus ir daryti viską, kad būtent šiaurinis molas galėtų stabilizuoti ir išauginti kranto liniją ne tik ties Melnrage, bet ir tolimesniuose ruožuose. Uosto direkcija ir dabar investuoja dideles lėšas išpilant iškastą smėlį į paplūdimius, tokiu būdu palaikydama kranto liniją.

Rašyti komentarą

Klaipėdos uostas dar neišnaudoja visų savo galimybių, o ir atplaukiančių laivų skaičius kasmet mažėja. Tai kodėl reikia plėsti uostą? Gal užtektų turimų rezervų?

Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, kad laivų parametrai kasmet didėja. Tad ir į Klaipėdos uostą atplaukia mažiau laivų, bet jie yra didesni ir atgabena daugiau krovinių. Pastaraisiais metais fiksuojama rekordinė krovinių apyvarta. Nuo 1998 m., kai uostas krovė 15 mln. t, krova išaugo 2,67 karto – 2016 m. krovinių apyvarta pasiekė 40,14 mln. t. O laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo 15,4 proc., tai yra nuo 8 155 iki 6 898. Tai yra faktinė uosto statistika ir ši tendencija tęsiasi metų metus. Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes laivo prastovos labai brangiai kainuoja.

Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, privalome vystyti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių kiekiui, taip pat turime ambicijų ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Ir toliau taip daugėjant krovinių, kaip fiksuojama pastaraisiais metais, skaičiuojama, kad apie 2025 m. uosto galimybės bus išsemtos. Šiandien pagrindiniai uosto iššūkiai – gylio ir teritorijų trūkumas.

Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas, kurio sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui. Bendrojo plano koncepcijos numato uosto plėtrą tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, įskaitant išorinį uostą. Šis planas leis įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą, – pasiekti maksimalų gylį ir naujų teritorijų, nutolusių nuo gyvenamųjų rajonų, suformavimą.

Klaipėdos uostas, vienintelis toks objektas Lietuvoje, kuriantis patrauklias, gerai apmokamas  darbo vietas ir skatinantis ekonominę miesto gerovę. Dėl to kuriamas teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais ilgalaikėje perspektyvoje būtų užtikrintas uosto konkurencingumas, socialinis stabilumas ir kokybiška veikla, sudarytos naujos galimybės Klaipėdoje veikiančioms aukštosioms mokykloms rengti specialistus. Parengus šį planą būtų galimybė atversti naują stipraus ir klestinčio Lietuvos ir Europos uostamiesčio istorijos puslapį.

Užduoti klausimą, susijusį su uosto plėtra galite portale http://www.portofklaipeda.lt/klausimai-apie-uosta

Rašyti komentarą

Laba diena Norėjau paklausti, kokios priežastys lėmė tokius rekordinius krovinių srautus pastaruosius 2 metus. Pagarbiai Darius Žebrauskas

Rekordinius krovinių srautus lėmė keletas esminių priežasčių: nuolatinės pastarųjų metų investicijos į uosto infrastruktūrą, atliktas uosto akvatorijos gilinimas bei uosto naudotojų investicijos į suprastruktūrą – naujus terminalus, sandėlių ūkį ir kt. Be abejonės, gerus uosto krovinių apyvartos rezultatus taip pat lėmė didžiulis uosto įmonių įdirbis bei konkurencingumas. Svarbus faktorius yra ir krovinių diversifikacija, dėl kurios pavyksta išlaikyti stabilumą, nepaisant geopolitinių pokyčių.

Rašyti komentarą

Aš teisingai suprantu, kad dėl išorinio (Melnragės) uosto krantinių nebuvimo mes praradome kinus, nes Smeltei atsisakius, jie ir nerado laisvų krantinių?

Išorinis uostas – tai yra vienintelio Lietuvos uosto plėtros projektas, niekaip nesusijęs su kinais. Klaipėdos uosto rezervai pagal dabartines apyvartas gali būti išsemti 2022–2025 m. Išorinis uostas yra ilgalaikė 30–40 metų perspektyva. Jis bus realizuojamas tik tada, kai bus išnaudotos visos galimybės dabartiniame uoste ir kai bus investuotojai, kurie užtikrins valstybei grąžą iš šios investicijos.

Rašyti komentarą

Kur būtų galima pamatyti geros rezoliucijos (kad galėtume suprasti, kokias gatves ir namus apima) maksimalios uosto plėtros vizijos žemėlapį?

Konkretizuoti bendrojo plano sprendiniai šiuo metu rengiami, o juos parengus jie bus publikuojami Uosto direkcijos internetinėje svetainėje  http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-bendrasis-planas.

Rašyti komentarą

Vietinis Rimtuolis
Pasiūlymas. Imti visą teritoriją iki pagrindinės gatvės!! Už gatvės miškingoje teritorijoje turi būti ekologiški administraciniai pastatai, integruoti su mišku. Melnragėje turi veikti tik elektrinis geležinkelis, kad būtų mažai garso. Žmonės perkelti su ES paskola. Užtenka vieno dangoraižio!! Už namą duoti 2-3 aukštus. Už butą po butą. Yra ir kitų idėjų. Ne durnų tarp kitko.

Ar gali miesto taryba bei miesto gyventojai užkirsti kelią maksimaliai uosto plėtrai (išorinėms uosto statyboms ties Melnrage)? Suprantama, kad uostas turi plėstis, o miestas augti kaip to pasekmė; kaip įtikinsim miestiečius ir miesto valdžią (pats meras nepritaria išoriniam uostui)? Klaipėdiečiai nori miesto augimo ir klestėjimo, bet nesutinka su uosto plėtra. Manau reikia daugiau švietimo, informacijos miesto spaudoj, nors lyg ir pakanka... Tai ko dar imsitės?

Šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas yra tik koncepcija, vizija. Tai nėra statybas ar kokius nors kitus konkrečius plėtros darbus leidžiantis dokumentas. Vėlesniuose etapuose reali uosto plėtra bus įmanoma tik su miesto savivaldybės pritarimu.

Bendrojo plano viešinimas yra privaloma procedūra ir jos yra laikomasi. Uosto direkcija savo ruožtu nuolat bendrauja su visuomene, ypač gyventojų bendruomenėmis – dalyvauja bendruomenių susirinkimuose, pati rengia susitikimus ir šis darbas bus tęsiamas. Artimiausiu metu planuojame pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Melnragės bendruomene.

Išsamiai susipažinti su uosto bendrojo plano rengimo eiga galima ir mūsų portale:

http://www.portofklaipeda.lt/klaipedos-uosto-bendrasis-planas

Rašyti komentarą

Ar Smilčių, Vėtros gatvės pastatai numatomi paėmimui?

Šiame teritorijų planavimo dokumento rengimo etape dar nėra detalių, konkretizuotų sprendinių. Juos pradėti rengti planuojame artimiausiu metu. Tada ir paaiškės, kurie pastatai patenka arba ribojasi su išoriniam uostui reikalingomis komunikacijomis.

Rašyti komentarą

Kada prasidės Klaipėdos Smeltės terminalo 96-100 krantinių rekonstrukcija

Krantinės Nr. 96–100 bus rekonstruojamos tada, kai jų naudotojas pasieks rodiklius, planuotus esamai infrastruktūrai. Pagal esamą krantinių naudotojo krovinių apyvartą rekonstruoti Jūsų minimas krantines kol kas nėra poreikio.

Rašyti komentarą

Informacija atnaujinta 2017-04-05