Pagrindiniai Klaipėdos uosto plėtrą skatinantys veiksniai: o Greitas krovinių srautų augimas reikalauja didesnės talpos ir plotų terminalų, sandėlių ir sandėliavimo aikštelių. 2001 metais Klaipėdos uostas perkrovė apie 17 mln. tonų krovinių, 2008-aisiais – 29,88 mln. tonų. o Didesnio tonažo laivams reikalingas didesnis - 17 metrų gylis. Iki 2002 m. į Klaipėdos uostą įplaukdavo maksimalaus dydžio laivai 40 000 DWT. Jau 2007 m. laivų dydis 100 000 DWT, o ateityje tikimasi priimti 150 000 DWT dydžio laivus. o Suintensyvėjusiam didesnių laivų judėjimui uosto kanale būtina didesnė erdvė uosto akvatorijoje, todėl, siekiant užtikrinti saugesnę ir sklandesnę laivybą, laivas turėtų būti nukreipiamas į išorinį – giliavandenį uostą. Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių Klaipėdos miesto ribos neleidžia uostui plėstis sausumoje, todėl yra analizuojamos kitos uosto plėtros galimybės. Vadovaujantis Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atlikta Uosto plėtros projekto Lietuvos Respublikoje studija, naujasis giliavandenis uostas galėtų turėti 6 terminalus: naftos, dujų, birių krovinių, generalinių krovinių ir 2 konteinerių terminalus. Naftos ir dujų terminalai būtų statomi bei pradėtų veikti pirmieji. Naujojo giliavandenio uosto statyba suteiktų reikšmingų pranašumų Klaipėdos uostui: 1. Leistų aptarnauti didžiausio tonažo tanklaivius, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą; 2. Sumažintų laivų judėjimo intensyvumą uosto kanale ir užtikrintų didesnį laivybos saugumą; 3. Leistų išplėsti konteinerių perkrovimo vietas, kas yra būtina dėl sparčiai augančios konteinerių krovos rytų Baltijos regione. |
