Klaipėdos uostas sparčiai vystosi ir puoselėja ambicingus plėtros planus
Įrodęs savo konkurencinius pranašumus ir išsiveržęs į lyderio pozicijas tarp pajėgiausių Pabaltijo uostų, Klaipėdos uostas puoselėja ambicingus plėtros planus ir drąsiai pasitinka naujojo amžiaus iššūkius.
Privažiuojamųjų geležinkelių ir autokelių plėtra
Puikiai išvystytas privažiuojamųjų geležinkelių ir autokelių tinklas, užtikrinantis spartų ir sklandų krovinių gabenimą iš / į uosto terminalus, - svarbus sėkmingos uosto veiklos veiksnys.
Klaipėdos uoste geležinkeliais pristatoma ir išvežama net 78 proc. visų uosto krovinių, todėl geležinkelių transportui, kuris, palyginti su autotransportu, yra ekologiškesnis, greitesnis ir pigesnis, skiriamas ypač didelis dėmesys. Naujų geležinkelių tiesimas sprendžia ne tik spartaus krovinių gabenimo, bet ir spūsčių, taršos, triukšmo klausimus, taip pat mažina miesto autotransporto srautus.
Klaipėdos uostą aptarnauja keturios geležinkelio stotys: Klaipėdos, Perkėlos, Pauosčio ir „Draugystės“. 2011–2012 m. dvi pastarąsias stotis planuojama visiškai atnaujinti, praplečiant jų rūšiavimo ir manevravimo kelius, įrengiant papildomus įvažiavimus į uostą bei centralizuotą kelių valdymo sistemą. Ši rekonstrukcija ženkliai sutrumpins vagonų padavimo į uosto terminalus laiką.
Sparčiai vyksta ir privažiuojamųjų autokelių plėtra. 2008 m. baigtas tiesti šiaurinis išvažiavimas iš uosto aptarnauja šiaurinėje uosto dalyje esančius terminalus.
Ne mažiau svarbi uostui būsimojo pietinio išvažiavimo statyba. 2009–2010 m. rekonstruoti išvažiuojamieji keliai iš pietinėje uosto dalyje esančių uosto intermodalinių terminalų. Po kelerių metų čia numatyta toliau tiesti Klaipėdos miestą aplenksiantį pietinį išvažiavimą, kuris turės 4 juostas ir padidintas apkrovas.
Istoriškai susiformavusio centrinio išvažiavimo rekonstrukcijai dėl gyvenamųjų miesto rajonų kaimynystės skiriamas ypatingas dėmesys. Siekiant čia optimizuoti autotransporto eismą, numatoma Baltijos pr. įrengti 2 lygių sankryžas, dalį kelio nutiesti tunelyje.
Viešojo logistikos centro įkūrimas
Siekiant užtikrinti nuolatinį krovinių srautų didėjimą uoste, būtina teikti papildomas, su kroviniais susijusias sandėliavimo, pakavimo, rūšiavimo, žymėjimo ir kitas paslaugas, tokiu būdu kuriant pridėtinę vertę, plečiant klientams teikiamų paslaugų spektrą. Šiems tikslams realizuoti Klaipėdoje numatoma pastatyti Viešąjį logistikos centrą, kuris bus skirtingų transporto rūšių (daugiarūšio transporto) sąveikos mazgas.
Modernus ir stambus Viešasis logistikos centras, kurio plotas, statant etapais, gali pasiekti 336 ha, iškils pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, visai šalia uosto. Logistikos centro infrastruktūrą - aikšteles, autokelius ir geležinkelius – planuojama įrengti valstybės ir ES struktūrinių fondų lėšomis, o čia įsikursiančios privačios bendrovės įsirengs terminalus ir sandėlius. Klaipėdos Viešasis logistikos centras savo veiklą pradės 2013 m.
Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba
Kiekvienam uostui svarbu pasirūpinti saugia ir tinkama jachtų, katerių, valčių ir kitų mažųjų laivų švartavimosi vieta bei navigacija. Todėl mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba – svarbus žingsnis šiems tikslams įgyvendinti.
Naujoji prieplauka bus pastatyta ypač patogioje uosto vietoje: pietinėje dalyje, toliau nuo esamo laivybos kanalo. Tokiu būdu mažiesiems laivams plaukiant į Kuršių marias nereikės kirsti intensyvios navigacijos laivybos kanalo ir keltų apsisukimo rato. Erdvi prieplauka galės talpinti iki 690 valčių (430 – prieplaukoje ir 260 – ant kranto, elinguose). Svarbus šio objekto indėlis visuomenei – čia įsikursianti buriavimo mokykla.
Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką, kurios statyba bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų, planuojama užbaigti 2013 m.
Šventosios uosto atstatymas
Šventoji – jaukus kurortinis miestelis, sena žvejų gyvenvietė, esanti vos už 35 km nuo Klaipėdos.
Iki XVIII a. Šventojoje veikęs uostas sėkmingai konkuravo su tuometiniais Baltijos jūros uostais. Tačiau šiandieninio Šventosios uosto būklė reikalauja esminės rekonstrukcijos. Uosto atstatymas leis priimti mažuosius pramoginius laivus ir jachtas, tuo paskatindamas Šventosios turizmo plėtrą. Uosteliu taip pat naudosis vietos žvejai, jame bus įrengtos krantinės gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės, jūros aplinkos, žuvivaisos, valstybės sienos apsaugos laivams.
2008 m. LR susisiekimo ministerija sudarė ir patvirtino Šventosios uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių planą: 2012 m. planuojama parengti Šventosios jūrų uosto techninį projektą, o jau 2013–2014 m. – atlikti uosto statybos darbus. Didžioji dalis parengiamųjų darbų, techninio projekto, infrastruktūros ir molų statybos, gilinimo, krantinių rekonstrukcijos ir statybos darbų bus finansuojami iš ES struktūrinių paramos fondų. Plačiau
|