Klaipėdos uoste įdiegta ir išbandyta Krovinių ir prekių informacinė sistema (toliau – KIPIS), skirta informacijai apie per Klaipėdos uostą gabenamus krovinius perduoti ir apdoroti. Šiuo metu vykdomi teisinės bazės pakeitimai, kurie sudarys formalias teisines prielaidas sistemos naudojimui.

 

 Projekto istorija

 

2005 m. balandžio 15 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie LR Vyriausybės ir VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos pasirašė sutartį dėl paramos teikimo projektui ,,Krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinės sistemos (KIPIS) sukūrimas ir įdiegimas“. Tai pirmoji šalyje pasirašyta ES struktūrinių fondų paramos sutartis elektroninių paslaugų plėtrai.

Pro­jek­to tiks­las – su­kur­ti ir įdieg­ti kro­vi­nių ir pre­kių in­for­ma­ci­nę sis­te­mą, kuri sudarytų sąlygas uoste veikiančioms įmonėms ir įstaigoms keistis elektroniniais duomenimis vykdant krovinių gabenimo per uostą procedūras. Iš esmės siekiama pakeisti didelį kiekį popierinių dokumentų, kurie lydi arba susiję su krovinių forminimu, bei supaprastinti pačias krovinių forminimo procedūras. Tikimasi, kad KIPIS gerokai paspartins krovinių judėjimą per Klaipėdos jūrų uostą ir padidins jo patrauklumą bei konkurencingumą.

Impulsą projektui davė 2003 m. lapkričio mėn. pasirašytas susitarimas tarp Uosto direkcijos, Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos. Susitarime buvo numatyta, kad bendrą uosto informacinę sistemą Uosto direkcija diegs savo lėšomis, o sutartį pasirašiusios šalys konsultuos ir padės kurti techninius reikalavimus, dalyvaus projekto darbo grupėse.

 KIPIS diegimą finansuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija - 11 proc. ir  89 proc. – Europos regioninės plėtros fondas. Bendras projekto biudžetas yra 5 mln. 670 tūkst. litų.

 

 

             Siekiant, kad sistema maksimaliai atitiktų uosto bendruomenės poreikius, KIPIS koncepcija buvo rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su uoste veikiančiomis kompanijomis ir asociacijomis bei krovinių ir laivų tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis. Sistema galės naudotis platus vartotojų ratas – krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo įmonės, jūrų krovos darbų kompanijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“,  Lietuvos muitinė, Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė. Krovinių ir prekių informacinė sistema įsilies į bendrąją uosto informacinę sistemą. Uoste jau veikia LIS (Laivų informacinė sistema) ir APVTKS (Automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistema). Taip pat KIPIS bus integruota su muitinės informacinėmis sistemomis. Lietuvos geležinkelių bendrovėje naudojama sistema ,,KROVINYS“ taip pat turės sąsajas, užtikrinančias efektyvius duomenų mainus su KIPIS sistema. 

            Pag­rin­di­nės KIPIS funk­ci­jos: a) mui­ti­nei ir kitoms valstybinėms institucijoms reika­lin­gos infor­ma­ci­jos pa­tei­ki­mas nau­do­jan­tis in­ter­ne­ti­ne są­sa­ja; b) duome­nų ma­inai tarp sis­te­mos var­to­to­jų vyk­dant pre­kių lai­ki­no­jo sau­go­ji­mo, im­por­to, eks­por­to ir tran­zi­to pro­ce­dū­ras ar­ba ki­tus mui­ti­nės for­ma­lu­mus; c) elekt­ro­ni­nių duome­nų mai­nai su kro­vos dar­bų kom­pa­ni­jo­mis pa­tei­kiant ir vyk­dant kro­vos dar­bų už­sa­ky­mus. Informacinių ir ryšių technologijų naudojimas sudarys sąlygas supaprastinti, „ištiesinti“ ir paspartinti uosto veiklos bei krovinio gabenimo per uostą procesą.

            Sistema lygiaverčiai dirbs lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Realizuojant sistemą bus naudojama daugiasluoksnė internetinė architektūra. Programų sluoksnis bus sukurtas taikant atviro standarto J2EE technologiją, o vartotojo sąsajos moduliai ,,html“ formatą. KIPIS veikimas bus pagrįstas „Darbo sekos“ (angl. – Workflow) technologija. Duomenų ir vartotojų identifikavimui įdiegta elektroninio parašo posistemė.

            Sistemos naudojimas sudarys sąlygas Klaipėdos jūrų uoste pradėti taikyti „vieno langelio“ principą. Verslininkams bus sudarytos galimybės pateikti visą prekių importo, eksporto ir tranzito formalumams atlikti reikalingą informaciją bei dokumentus visoms tikrinimą atliekančioms institucijoms vienu metu, o tikrinimą atliekančioms valstybinėms institucijoms leis integruotai valdyti riziką. Naudodamasi KIPIS, tikrinimus koordinuojanti institucija informuos apie priimtą sprendimą dėl reikalingo tikrinimo. Įvertinus kitų šalių patirtį bei muitinės gaunamos informacijos kiekį ir dokumentų srautus buvo priimtas sprendimas sistemoje tikrinimus koordinuojančia institucija paskirti muitinę. Dar viena naujovė – muitinė vietoj šiuo metu suteikiamų leidimų įvairioms krovos operacijoms, esant rizikai informuos apie draudimus, todėl  bus paspartintas krovinių gabenimo per uostą procesas.

 

            KIPIS nauda

 

            Projektas orientuotas ne į finansinę, bet į ekonominę ir socialinę naudą. KIPIS sistema paspartins duomenų mainus tarp įvairių logistikos grandinės dalyvių, sudarys sąlygas Klaipėdos uosto konkurencingumo augimui. Uosto direkcija gaus statistinę informaciją, kurią privalo teikti Europos statistikos departamentui (EUROSTAT) pagal Europos Tarybos direktyvą 95/64/EB ,,Dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra ataskaitų“. KIPIS generuos ir kitas ataskaitas, kurios reikalingos Uosto direkcijai strateginių uosto valdymo sprendimams priimti.

            Sistemos nauda uosto kompanijoms bus ta, kad keitimasis elektroniniais duomenimis uoste supaprastins ir pagreitins krovinių gabenimo per uostą procesą. Ji leis atsisakyti apie 30 įvairių ,,popierinių“ dokumentų srauto tarp laivų agentavimo, ekspedijavimo, krovos kompanijų, muitinės postų ir kitų krovinius bei prekes kontroliuojančių valstybinių institucijų. Tai įvairūs leidimai įvežti, išvežti, perkrauti krovinius, krovos darbų aktai, kokybės sertifikatai ir panašiai. Ekspeditoriai, agentai, krovos kompanijos turės galimybę per vieną prieigos tašką gauti ir teikti elektroninius dokumentus vieni kitiems ir valstybės institucijoms, negaišdami laiko įprastam dokumentų pildymui ir teikimui.