Verčiamas naujas uosto istorijos puslapis

2018 06 21
Verčiamas naujas uosto istorijos puslapis

Klaipėdos jūrų uostas priėmė didžiausius iš visų kada čia buvusių laivų. 363 metrų ilgio 46 metrų pločio konteinerinis laivas "MSC Francesca" į Klaipėdos uostą atplaukė birželio 26 d. Netrukus rekordas buvo pagerintas - liepos 8 d. priimtas trimis metrais ilgesnis laivas "MSC Topaz" (ilgis - 366 metrai, plotis - 48 metrai). Jie švartavosi prie LKAB "Klaipėdos Smeltė" krantinių – čia praėjusį mėnesį visu pajėgumu pradėjo funkcionuoti konteinerių paskirstymo centras (angl. "Container Hub"), aptarnaujantis okeaninius laivus, gabenančius konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Iki šiol Baltijos jūroje tranzitiniai konteineriai, atgabenti okeaniniais laivais, buvo kraunami tik Gdanske.

"Tokių laivų atėjimas dar kartą patvirtina pasaulinę tendenciją – laivų parametrai sparčiai didėja, tad uostas turi būti pasirengęs priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tam uostas ir rengiasi – baigiamas uosto bendrasis planas, numatantis ateityje uostą plėsti, taip sukuriant pridėtinę vertę visam regionui ir šaliai", – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Kaip rodo statistika, į Klaipėdos uostą atplaukia mažiau laivų, bet jie yra didesni ir atgabena daugiau krovinių. Pastaraisiais metais fiksuojamos rekordinės krovinių apyvartos. Nuo 1998 m., kai uostas krovė 15 mln. t, krova išaugo beveik 3 kartus – 2017 m. krovinių apyvarta pasiekė 43,17 mln. t. O laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo nuo 8 155 iki 6 568.

"Tokia yra uosto statistika ir ši tendencija tęsiasi jau ne vienerius metus. Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes laivo prastovos labai brangiai kainuoja. Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, privalome vystyti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių srautui, taip pat turime ambicijų ateityje priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Esant tokiam krovinių kiekio augimui, koks yra fiksuojamas pastaraisiais metais, skaičiuojama, kad apie 2025 m. uosto galimybės bus išnaudotos", – teigia A. Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Didėjant laivams, auga poreikis tobulinti uosto infrastruktūrą ir ją plėsti. Pastarojo dešimtmečio Europos ir pasaulio jūrų uostų pavyzdžiai rodo, kad uostai plėsdamiesi žengia į išorę. Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, esantis vienas iš reikšmingiausių valstybės ekonomikos variklių bei užimantis lyderio pozicijas Baltijos jūros regione, neišvengiamai turės planuoti plėtrą jūroje. Dauguma Europos uostų susiduria su ta pačia problema: esamuose uostuose trūksta laisvų plotų, nes jie ribojasi su miesto teritorijomis, kliuviniu tampa nepakankamas gylis, taip pat svarbus gamtosauginis aspektas. Šiandieną jūroje supiltose teritorijose veiklą vykdo didžiausias Europos Roterdamo uostas (Nyderlandai), kaimynystėje esantis Gdanskas (Lenkija), Zebriugė (Belgija), Havras (Prancūzija) ir daugybė kitų.