Malkų įlankoje – naujos krovos galimybės

2019 01 15
Malkų įlankoje – naujos krovos galimybės

Netrukus pietinėje uosto dalyje, Malkų įlankoje, prasidės konteinerių krovai skirtų krantinių rekonstrukcija. Rekonstravus krantines bei išgilinus Malkų įlanką, čia bus galima priimti didelių parametrų Post Panamax laivus.

Atvirą tarptautinį konkursą laimėjusi UAB "Tilsta“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB "Fegda“, rekonstruos krantines Nr. 143 ir Nr. 143A, užtikrins prie jų 14 m gylį. Planuojama rekonstruoti 781,43 m krantinių. Šie ir kiti darbai kainuos 28,372 mln. Eur, įskaitant PVM.

"Pagaliau bus pradėtos rekonstruoti krantinės, kuriomis naudojasi UAB Klaipėdos konteinerių terminalas. Tai viena produktyviausiai dirbančių uosto kompanijų, konteinerinės krovos Klaipėdoje pradininkė ir viena lyderių Baltijos jūroje. Pagerinus infrastruktūrą, ši įmonė planuoja dirbti dar produktyviau, geresnės perspektyvos atsivers ir kitoms Malkų įlankoje veikiančioms ir didelę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Išgilinus Malkų įlankos akvatoriją iki 14,5 m gylio prie krantinių Nr. 143 ir Nr. 143A, bus užtikrintos galimybės priimti Post Panamax tipo laivus, kurių ilgis iki 320 m, o vandentalpa – iki 120 000 t.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė džiaugiasi, kad į infrastruktūros rangos darbų konkursus pavyko pritraukti naujų dalyvių.

"Džiugu, kad Lietuvos statybos įmonės atranda galimybių teikti savo paslaugas ir Klaipėdos uoste. Tikimės, kad šio rangovo kompetencija ir patirtis padės Uosto direkcijai įvykdyti ambicingus planus“, – sako V. Paukštė.

Uosto direkcijos pagrindinis tikslas – plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis sukurtas infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas generuotų finansinę grąžą Uosto direkcijai ir kurtų pridėtinę vertę miestui ir valstybei. 2018 metais Klaipėdos uoste perkrauta daugiau kaip 46,5 mln. t krovinių. Skaičiuojama, kad valstybės ir savivaldybių biudžetus tai papildė daugiau kaip 800 mln. Eur.