Tikrovės neatitinkanti informacija kenkia Lietuvos transporto sistemai

2019 02 07
Tikrovės neatitinkanti informacija kenkia Lietuvos transporto sistemai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, reaguodama į visuomeninio transliuotojo skleidžiamą informaciją, atkreipia dėmesį, kad ji neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vadovaujasi sąžiningumo principais – visi viešieji konkursai Klaipėdos uoste yra vykdomi skaidriai,  žemė uoste nuomojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, o investiciniai projektai įgyvendinami pagal griežtus kriterijus.

Visuomeninis transliuotojas paskelbė prielaidomis paremtą, tendencingą informaciją, kuri klaidina visuomenę, menkina Klaipėdos uosto įvaizdį ir gali padaryti žalos ne tik Klaipėdos uostui, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai.

Tyrimu pavadintoje medžiagoje kuriamos sąmokslo teorijos esą uoste gali būti proteguojamos vienos ar kitos bendrovės. Kaip valstybės įmonė, atsakingai pareiškiame, kad visais rangos darbų atvejais yra skelbiami viešieji konkursai, kuriuose turi galimybę dalyvauti visi norintys, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus. Tyrime minimuose konkursuose dalyvavo po 4-6 tiekėjus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, konkursą laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Medžiagoje minima bendrovė „Gargždų geležinkeliai" pasiūlė mažiausią kainą, kuri net 30 proc. mažesnę negu rekomenduojama skaičiuojamoji kaina, todėl logiška, kad vadovaujantis teisės aktais, ši bendrovė laimėjo skelbtą konkursą. Pvz. vien 2018 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengtų viešųjų pirkimų procedūrų metu sutaupyta 22,64 mln. Eur nuo skaičiuojamųjų (suplanuotų pirkimams) kainų. Skaidriai vykdydama viešuosius pirkimus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija racionaliai naudoja valstybės lėšas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija viešuosius pirkimus vykdo per CVPIS, kurią administruoja Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl jokių sąmokslo teorijų viešuosiuose pirkimuose nėra.

Neatsakingai skleidžiama informacija apie tai, kad vienos kompanijos sulaukia didesnių Uosto direkcijos investicijų nei kitos yra tikrovės neatitinkanti. Pabrėžiame, kad sprendimai investuoti priimami nevienasmeniškai. Sprendimą, investuoti ar neinvestuoti į valstybei priklausančią uosto infrastruktūrą, kuria terminuotai naudojasi krovos kompanija, priima šiam tikslui Uosto direkcijoje suformuota komisija. Kiekvieną projektą komisija vertina pagal griežtus ir objektyvius kriterijus. Taip pat, prieš pradedant vykdyti Uosto direkcijos investicinius projektus, juos apsvarsto, įvertina ir jiems pritaria Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba. Valdybai pritarus, Uosto direkcijos strateginis veiklos planas su investiciniais projektais tvirtinamas ketveriems metams.

Žurnalistinio tyrimo organizatoriai teigia, kad „uosto krantinės išnuomotos be konkurso".  Uosto krantinės yra valstybės turtas ir jos yra nenuomojamos, nuomojama yra žemė šalia jų. Be to, visuomenė yra klaidinama, kad žemės nuomos Klaipėdos uoste tvarka pasikeitė po Europos Komisijos (EK) inicijuotos pažeidimo procedūros. Atkreipiame dėmesį, kad po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, uosto naudotojai įgijo teisę naudotis uosto žeme po viešų, uoste veikusių įmonių privatizavimo procesų. Nuo to momento nuomininkai keitėsi parduodami savo statinius kitiems. Nuostata, kad nuomininkas gali parduoti statinius kitam asmeniui kartu su teise nuomotis žemę, kuri reikalinga šiems statiniams, buvo numatyta Uosto įstatyme ir iki EK pažeidimo procedūros ir galioja šiuo metu. T. y. jeigu bendrovė A buvo privatizavusi įmonę uoste ir pardavė dalį savo statinių kompanijai B, kompanijai B nereikia dalyvauti jokiame konkurse, nes teisę naudotis žeme gavo tam pačiam laikotarpiui, kurį turėjo kompanija A. Būtina pažymėti, kad tokia pati tvarka yra įteisinta LR Civiliame Kodekse ir taikoma visiems žemės nuomos sandoriams Lietuvoje. Tik pasibaigus nuomos terminui, yra numatytas viešas konkursas. Diskusija su EK dėl pažeidimo buvo tik dėl veiksmų, pasibaigus nuomos sutarties terminui.

Taip pat tyrime teigiama, kad Uosto direkcija „nutiesė geležinkelio kelius į 118, 119 ir 120 krantines". Ši informacija yra neteisinga, nes geležinkelis čia nebuvo nutiestas. Be to, medžiagoje yra pateikiama, kad nuo 2013 m. į krantines valstybinis jūrų uostas jau investavo 1,3 mlrd. eurų, o pajamų gavo 3,2 mlrd. eurų. Tai klaidinga informacija. Uosto direkcija į valstybei priklausančias krantines investavo 132 mln. Eur, o pajamos siekė 322 mln. Eur.

Visuomeninio transliuotojo žurnalistinis  tyrimas apie Klaipėdos uostą yra parengtas neįsigilinus į esmę bei specifiką, pateikti faktai interpretuojami remiantis sąmokslo teorijomis.