Navigacija Šventosios uoste laikinai sustabdyta tol, kol nebus atskiro pranešimo apie laivybos atnaujinimą

Šventoji – jaukus kurortinis miestelis, sena žvejų gyvenvietė, esanti vos  už  35  km  nuo Klaipėdos.

Pasak Jono Šimoliūno (,,Šventosios uostas“, 1933 m., Kaunas): Šventuosčio buvimas trukdė lenkams, vokiečiams XVII a., Šventosios uostą atnaujinti tarėsi dar XVIII a. lenkai ir lietuviai, bet nepavyko. Rusų valdžios norai 1891 m. įsteigti Jūros mokyklą ir tuo būdu palaikyti vietovėje jūrinę dvasią taip pat liko tik norais. 1921 m. Šventosios uostas, arbitražo keliu nustatant Lietuvos ir Latvijos einą, perduotas Lietuvai. Tuomet 1922-1930 m. aktyviai vyko ,,žvejų ir mažos prekybos“ Šventosios uosto statyba, užnašų nepraleidžiančių molų statyba ,,iš vietos medžiagų - akmens ir medžio“. Dar 1876 m. statyta žemseme ,,Klaipėda“, kurios našumas 60 m3/val., 1927 m. vykdyti ,,žemės sėmimo“ arba gilinimo iki 2-3 m darbai, tačiau užbaigti tik 1930 m. O 1927-1930 m. vystyta ne tik infrastruktūra, bet ir kopų sutvirtinimai karklais, kelių, jungiančių uostą su Palangos-Liepojos keliu, statyba. Šio laikotarpio statinių, nors ir paveiktų gamtinių jėgų, yra išlikę.

Verta paminėti, kad Iki XVIII a. Šventojoje veikęs uostas sėkmingai konkuravo su tuometiniais Baltijos jūros uostais, tačiau šiandieninio Šventosios uosto būklė reikalauja esminės rekonstrukcijos. Suprasdama šio uosto atstatymo svarbą, lėšas investuoja ir paminėtus atstatymo darbus inicijuoja bei vykdo Uosto direkcija.

Prognozuojama, kad atkūrus Šventosios uostą, Šventosios kurortinėje gyvenvietėje būtų sukurtas naujas daugiafunkcis urbanistinis mazgas, kuris pritrauktų ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus, atvykstančius sausumos ir vandens keliais. Šventosios uosto atkūrimas paskatintų gretimų teritorijų vystymąsi, todėl pagerėtų gyvenvietės socialinė ir ekonominė situacija, urbanistinės aplinkos kokybė. Atkūrus Šventosios uostą, būtų išnaudotas Baltijos jūros priekrantės dalies, ties Šventosios uostu, rekreacinis potencialas, skatinamas jūrinės rekreacijos ir jūrinio kultūrinio bei gamtinio paveldo pažinimas, kurie yra vieni iš pagrindinių tikslų siekiant užtikrinti valstybės patrauklumą jūrinio turizmo srityje. Šventosios gyvenvietėje atkūrus funkcionuojantį uostą, pagerėtų gyventojų pasitenkinimas savo gyvenamąja aplinka, būtų efektyviau išnaudojama Šventosios miesto viešoji erdvė, kuria galėtų naudotis bet kurios lyties, amžiaus asmenys, uoste vykdomos veiklos duotų ekonominės naudos Šventosios miestui, sumažėtų socialinis ir urbanistinio išvystymo skirtumas tarp gretimų Baltijos pajūrio kurortinių miestų.

Atkurtame Šventosios uoste galėtų būti aptarnaujami pramoginiai, mažieji, sportiniai ir žvejybos laivai. Įrengus Šventosios uosto infrastruktūros objektus: molus, rytinę ir vakarinę krantines, automobilių stovėjimo aikštelę, inžinerinius tinklus ir mažosios architektūrinius elementus, išgilinus uosto akvatoriją, uostas minimaliai funkcionuotų ir galėtų priimti į jį atplaukiančius laivus, tačiau kol jame nebūtų pradėta kurti suprastruktūra, vystomos komercinės, pramoginės, rekreacinės veiklos, jis netaptų stipriu turistinės traukos centru ir neturėtų daug reikšmės Šventosios kurortui urbanistiniame ir socialiniame  kontekste, taip pat nebūtų efektyviai išnaudota uosto teritorija.

Šventosios uosto vizualizacija

Šventosios uostas 2011 m. Šventosios uosto perspektyva
Šventosios uostas 2011 m. Šventosios uosto perspektyva
Informacija atnaujinta 2016-01-06

Renginiai