2007-2013 projektai

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įgyvendinti ES lėšomis dalinai finansuoti projektai 2007–2013 m.

Programavimo laikotarpis /programaProjektasPagrindiniai projekto tikslai

2007–2013 m.

Ekonomikos augimo veiksmų programa

5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra

Priemonė – transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimas ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimas viešiesiems logistikos centrams steigti, 2 projektai

Techninės dokumentacijos parengimas Klaipėdos viešajam logistikos centrui įsteigti

Klaipėdos viešojo logistikos centro infrastruktūros statybos darbai

 

Efektyvinti ekonominę infrastruktūrą.

Buvo atlikti paruošiamieji darbai ir parengtas techninis projektas, sukurta infrastruktūra moderniam viešajam logistikos centrui steigti. Logistikos centras sujungs visus transporto sektorius, taip padidindamas galimybes užtikrinti krovinių mobilumą, efektyvesnį transporto priemonių panaudojimą, logistikos ir susijusių paslaugų kokybę, gerinant Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą ir konkurencingumą.

Sudarytos sąlygos vystytis intermodaliniam transportui, sukurtos papildomos darbo vietos bei pagerintos verslo sąlygos.

2007–2013 m.

Ekonomikos augimo veiksmų programa

5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra

Priemonė – krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, 6 projektai

Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas

Siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą bei konkurencingumą, įrengta keleivių ir krovinių aptarnavimo infrastruktūra, sudarytos sąlygos didinti ro-ro, ro-pax ir keleiviniais laivais gabenamų keleivių ir transporto priemonių srautus, atsirado naujų aptarnavimo paslaugų (viešbučių, restoranų, pan.) poreikis, pagyvėjo turizmo paslaugos, sukurtos papildomos darbo vietos. Terminalo infrastruktūrą įrengta uosto viduryje, tai tiesioginis ryšys su magistrale Klaipėda–Vilnius.

2007–2013 m.

Ekonomikos augimo veiksmų programa

5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra

Priemonė – krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste

Uosto įplaukos kanalo gilinimas

 

Siekiant padidinti uosto konkurencingumą, būtina užtikrinti didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumą bei grimzlę.

Šis projektas yra svarbus Klaipėdos uostui – įgyvendinus projektą uosto plotis padidėjo iki 150 m (š. m. 120 m), o gylis – 14,5 m (š. m. 13–13,5 m).

Į Klaipėdos uostą gali įplaukti didesnio ilgio ir pločio postpanamax tipo laivai, kurių ilgis siekia 300–330 m, o plotis – 40 m, todėl padidėjo uosto konkurencingumas ir pralaidumas.

 

 

 

 

Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje

Perkėlos g. (įskaitant automobilių tiltą per Klaipėdos kanalą) nuo įvažiavimo į VLG iki konteinerių terminalo rekonstrukcija

Kairių g. (vakarinis kelias) nuo Klaipėdos kanalo iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija

Kairių g. automobilių tilto per Klaipėdos kanalą rekonstrukcija

Kairių g. nuo skirtingų lygių sankryžos Taikos pr. su Kairių g. iki Klaipėdos kanalo rekonstrukcija

Intermodalinių (ro-ro ir konteinerių) krovinių terminalai yra sukoncentruoti pietinėje uosto dalyje. Augant krovinių srautams į šiuos terminalus, didėja transporto priemonių skaičius.

Kelių būklė nėbuvo pritaikyta intensyviam sunkiojo transporto eismui, dėl to buvo išardyta kelio danga, susidarė transporto priemonių spūstys, padidėjo avarijų tikimybė, oro tarša ir triukšmas.

Įgyvendinus projektus sumažintas transporto poveikis aplinkai, padidintas eismo saugumas, o taip pat Klaipėdos jūrų uosto pralaidumas bei konkurencingumas.

Projektų įgyvendinimo metu buvo įrengta 4,56 km automobilių kelių ir rekonstruotas tiltas.

 

2007–2013 m.

Ekonomikos augimo veiksmų programa

4 prioritetas – esminė ekonominė infrastruktūra

Priemonė – valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimas, 1 projektas

Pietinės dalies geležinkelių pertvarkymas atkarpoje nuo Varnėnų g. iki Nevėžio g. II etapas – geležinkelio kelio įrengimas šalia esamo kelio Nr. 201 nuo Varnėnų g. iki Sulupės g.

 

Didėjant gabenamų krovinių apimtims Klaipėdos geležinkelio mazgo pietinėje dalyje, dėl riboto kelių pralaidumo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebegalėjo laiku ir pakankamai aprūpinti vagonais krovos kompanijų.

Tam, kad būtų sumažintos manevravimo, kai vagonai varomi uosto pietinėje dalyje įsikūrusioms krovos kompanijoms, eksploatacinės išlaidos, buvo būtina įrengti antrąjį geležinkelio kelią (apie 1 km ilgio) nuo Varnėnų iki Sulupės g., lygiagretų geležinkelio vienkeliui Nr. 201.

2007–2013 m.

Ekonomikos augimo veiksmų programa

5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra

Priemonė – sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas, 3 projektai

Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas

 

Sparčiai didėjant Klaipėdos uoste mažųjų ir pramoginių laivų skaičiui, intensyvėjant jūros laivų eismui farvateryje, mažųjų laivų plaukiojimas juo tampa nesaugus, todėl dislokacijos vieta bus perkelta į pietinę uosto dalį. Tai padidins laivybos saugumą ir užtikrins, kad bus laikomasi Tarptautinio uostų apsaugos kodekso (ISPS) reikalavimų. Bus pastatyta apie 420 vietų prieplauka.

2007–2013 m.

Ekonomikos augimo veiksmų programa

5 prioritetas – transeuropinių transporto tinklų plėtra

Priemonė – sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas

 

 

Techninės dokumentacijos parengimas Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybai ir akvatorijai gilinti

Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statyba ir akvatorijos gilinimas

Siekiant sudaryti sąlygas pakrančių bei vidaus laivybos plėtrai, buvo būtina modernizuoti regioninę vandens transporto infrastruktūrą, skatinti komercinę, jūrinio turizmo ir pramoginę laivybą.

Taip pat, atsižvelgiant į ES direktyvose numatytas rekomendacijas, reikėjo sudaryti sąlygas kas 50 km jūros pakrantės įrengti prieglobsčio vietas mažiesiems laivams.

Dėl to šiaurinėje Lietuvos dalyje bus pastatytas Šventosios uostas, skirtas plaukiojančioms jachtoms ir mažiesiems kruiziniams laivams, priekrantės žvejybos, pakrančių apsaugos tarnybos bei Būtingės terminalo saugumą užtikrinantiems laivams. Parengta galimybių studija, panaudojant Ispanijos Karalystės subsidijos lėšas. Projekto metu parengta techninė dokumentacija.

Bus įrengta Šventosios uosto infrastruktūra – pastatyti molai, krantinės, išgilinta akvatorija prie krantinių.

2007–2013 m.
Ekonomikos augimo veiksmų programa
3 prioritetas - Informacinė visuomenė visiems
Priemonė – Intelektualios valdymo sistemos
Laivybos Klaipėdos jūrų uoste valdymo informacinės sistemos (LUVIS) sukūrimas

Pagerinti laivų aptarnavimo kokybę bei efektyvumą ir užtikrinti aukštesnį laivybos uoste saugumo lygį.
LUVIS skirta automatizuotai valdyti didžiųjų ir mažųjų laivų laivybos procesus uoste, skaičiuoti uosto rinkliavas ir vesti uosto rinkliavų apskaitą, perduoti duomenis kitų institucijų informacinėms sistemoms bei teikti elektronines paslaugas verslui „vieno langelio“ principu. Sistema uoste pradėta naudoti 2014 m. kovo mėn.
LUVIS sistema užtikrina darnų uosto tarnybų, laivų agentų ir laivų savininkų darbą, sumažina uosto tarnybų tarpusavio veiksmų koordinavimo poreikį bei žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesuose. Tai leidžia laivybą uoste organizuoti greičiau ir efektyviau, sumažina pavojingų krovinių gabenimo riziką ir pagerina laivų aptarnavimą, dėl ko žymiai pagerėjo Uosto direkcijos veiklos efektyvumas.

Projekto metu sukurtos elektroninės paslaugos:

Pranešimų uostui teikimo elektroninė paslauga;
Deklaracijų teikimo elektroninė paslauga;
Uosto teikiamų paslaugų užsakymo elektroninė paslauga;
Sąskaitų už uosto suteiktas paslaugas gavimo ir mokėjimo elektroninė paslauga;
Interaktyvios uosto rinkliavų skaičiuoklės elektroninė paslauga;
Informacijos teikimo elektroninė paslauga.

Informacija atnaujinta 2016-10-25