Klaipėdos ir kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krovos 2009 metais apžvalga

2010 01 14
Klaipėdos ir kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krovos 2009 metais apžvalga
Remiantis galutiniais skaičiavimais, iš viso 2009 metais Klaipėdos uoste perkrauta 27,87 mln. tonų jūrinių krovinių, t. y. 6,7 proc. arba 2,01 mln. t mažiau nei 2008 metais (žiūrėti 1 lentelę). Tai yra antras didžiausias krovos rezultatas per visą Klaipėdos uosto istoriją. Iš šios apimties 21,55 mln. tonų arba 77,3 proc. pakrauta į laivus (3,0 proc. mažiau nei 2008 metais) ir 6,32 mln. tonų arba 22,7 proc. iškrauta iš laivų (17,5 proc. mažiau nei 2008 metais).
1 lentelė. Krova Klaipėdos uoste pagal krovinių tipą, tūkst. t
Kroviniai
Apimtys
2009/2008, %
2008
2009
Iš viso
29 879 815,1
27 865 909,9
93,3
Skysti kroviniai
10 955 393,3
10 514 007,9
96,0
Birūs ir suverstiniai kroviniai
9 742 278,0
9 676 556,5
99,4
Generaliniai kroviniai
9 182 143,8
7 675 345,5
83,7
Didžiausią perkrautų Klaipėdos uoste krovinių dalį 2009 metais sudarė skysti kroviniai (37,7 proc. visos uosto krovos). Jų apimtys, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 441,4 tūkst. t arba 4,0 proc., iš viso krauta 10,51 mln. t. Tai daugiausia nulėmė sumažėjusi natūralių ir cheminių trąšų (-325,8 tūkst. t arba 25,0 proc. mažiau, iš viso krauta 974,8 tūkst. t) bei naftos produktų (-133,7 tūkst. t arba 1,4 proc. mažiau, iš viso krauta 9,23 mln. t) krova. 2009 metais padidėjo melasos krova (+16,3 tūkst. t arba 51,5 proc. daugiau, iš viso krauta 48,1 tūkst. t).
Antrą pagal dydį krovinių dalį sudarė birūs ir suverstiniai kroviniai. Palyginti su 2008 metais, jų apimtys liko beveik nepakitę – šių krovinių perkauta 9,68 mln. t (34,7 proc. visos uosto krovos), t. y. -65,8 tūkst. t arba 0,6 proc. mažiau. Šių krovinių nomenklatūroje pagal apimtis daugiausia sumažėjo ferolydinių (-259,5 tūkst. t arba 59,3 proc. mažiau, iš viso krauta 178,4 tūkst. t), metalo laužo (-228,8 tūkst. t arba 45,2 proc. mažiau, iš viso krauta 277,2 tūkst. t) perkrovimai. Tačiau išaugo durpių (+255,0 tūkst. t arba 3 kartus daugiau, iš viso krauta 381,3 tūkst. t), žemės ūkio produktų (+195,1 tūkst. t arba 11,8 proc. daugiau, iš viso krauta 1 852,4 tūkst. t), natūralių ir cheminių trąšų (+141,1 tūkst. t arba 2,5 proc. daugiau, iš viso krauta 5 702,6 tūkst. t) perkrovimai.
Generalinių krovinių apyvarta Klaipėdos uoste 2009 metais sumažėjo -1,51 mln. t arba 16,3 proc., iš viso krauta 7,68 mln. t (27,5 proc. visos uosto krovos). Šių krovinių mažesnius krovos rodiklius, palyginti su 2008 metais, nulėmė konteinerių (tonažo atžvilgiu) (-649,0 tūkst. t arba 18,5 proc. mažiau, iš viso krauta 2,86 mln. t), Ro-Ro krovinių (-378,2 tūkst. t arba 10,5 proc. mažiau, iš viso krauta 3,22 mln. t), medienos ir miškininkystės produktų (-203,9 tūkst. t arba 25,0 proc. mažiau, iš viso krauta 431,9 tūkst. t) perkrovimai. Šiame sektoriuje padidėjo natūralių ir cheminių trąšų (+11,1 tūkst. t arba 3,1 proc. daugiau, iš viso krauta 367,8 tūkst. t) apimtys.
Intermodalinių krovinių (Ro-Ro ir konteinerių vienetų) apyvarta 2009 metais, palyginti su 2008 metais, Klaipėdos uoste pasiskirstė taip: Ro-Ro vienetų perkrauta 176,4 tūkst. (-24,5 tūkst. vnt. arba 14,9 proc. mažiau), konteinerių perkrauta 248,0 tūkst. TEU (-125,3 tūkst. TEU arba 33,6 proc. mažiau) (žiūrėti 2 lentelę). Nepaisant sumažėjusios konteinerių apyvartos, Klaipėdos uostas lieka lyderiu tarp Pabaltijo šalių uostų pagal konteinerių krovos apimtis.

2 lentelė. Konteinerių krova rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose, TEU
Uostas
Apimtys
2009/2008, %
2008
2009
Sankt Peterburgas
n. d.
n. d.
-
Klaipėda
373 263
247 982
66,4
Kaliningradas
n. d.
n. d.
-
Ryga
207 122
182 980
88,3
Talinas
180 927
130 939
72,4
Ventspilis
14 148
380
2,7
Liepoja
4 197
1 039
24,8
n. d. – nėra duomenų
2009 metais Klaipėdoje apsilankė 272,1 tūkst. keleivių, o 2008 metais 276,6 tūkst., t. y. -4,5 tūkst. t  arba 1,6 proc. mažiau.
Bendras laivų, apsilankiusių Klaipėdos uoste 2009 metais, skaičius, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 9,8 proc. ir sudarė 7.529 vnt. (-819 laivų).
Būtingės terminale 2009 metais perpilta 8,39 mln. t nevalytos naftos, t. y. bendros krovos apimtys sumažėjo -679,1 tūkst. t arba 7,5 proc.
Kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krovos rezultatai
Klaipėdos ir kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krovos rezultatų palyginimas pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Krova rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose, tūkst. t
Uostas
Apimtys
2009/2008, %
2008
2009
Primorskas
n. d.
n. d.
n. d.
Sankt Peterburgas
n. d.
n. d.
n d.
Talinas
29 077,0
31 602,4
108,7
Ryga
29 565,9
29 724,4
100,5
Klaipėda
29 879,8
27 863,1
93,3
Ventspilis
28 570,0
26 640,0
93,2
Kaliningradas
n. d.
n. d.
n. d.
Liepoja
4 190,0
4 381,3
104,6
n. d. – nėra duomenų
Talino uoste per 2009 metus iš viso perkrauta 31,60 mln. t krovinių (8,7 proc. daugiau nei 2008 metais).
Pagal krovinių tipus skystųjų krovinių 2009 metais padidėjo 12,1 proc. arba +2,47 mln. t, iš viso perpilta 23,00 mln. t (72,8 proc. bendros uosto krovos). Birių ir suverstinių krovinių padidėjo 48,4 proc. arba +1,44 mln. t, iš viso perkrauta 4,42 mln. t (14,0 proc. bendros uosto krovos). Generalinių krovinių sumažėjo 24,3 proc. arba -1,33 mln. t, jų krauta 4,13 mln. t (13,1 proc. bendros uosto krovos).
Per 2009 metus į Talino uostą įplaukė 2 620 krovininiai laivai, t. y. 85 laivais daugiau nei 2008 metais (+3,4 proc.).
2009 metais Talino uoste apsilankė 7,25 mln. keleivių, t. y. keleivių srautas išliko beveik toks pat kaip ir 2008 metais (+0,1 proc. arba 10,2 tūkst. keleivių daugiau).
Rygos uoste krovos apimtys 2009 metais, palyginti su 2008 metais, beveik nepakito. Iš viso praeitais metais šiame Latvijos uoste perkrauta 29,72 mln. t krovinių arba 0,5 proc. daugiau nei 2008 metais.
Birių ir suverstinių krovinių apyvarta 2009 metais Rygos uoste sudarė 18,75 mln. t (63,1  proc. visos uosto krovos), t. y. 3,0 proc. mažiau, palyginti su 2008 metais. Analizuojant birių ir suverstinių krovinių nomenklatūrą, didžiausią šio sektoriaus dalį pagal apimtį sudarė anglis, jo krova 2009 metais siekė 13,96 mln. t arba +1,3 proc. (net 74,4 proc. visos uosto krovos). Birių trąšų (10,3 proc. visos uosto krovos) apimtys siekė 1,93 mln. t, pokytis -0,4 proc.
Skystųjų krovinių perkrovimai siekė 6,57 mln. t (+21,0 proc., šie kroviniai sudarė 22,1 proc. bendros uosto krovos). Naftos produktų (sudaro 99,3 proc. visų skystų krovinių apyvartos) krova išaugo 21,7 proc., jų perpilta 6,52 mln. t.
Generalinių krovinių Rygos uoste 2009 metais sumažėjo, jų perkrauta 4,41 mln. t arba 8,4 proc. mažiau nei 2008 metais (14,8 proc. visos uosto krovos). Labiausiai šiame sektoriuje pagal apimtis sumažėjo medienos (-241,1 tūkst. t arba 12,1 proc. mažiau, iš viso perkrauta 1,79 mln. t), kitų generalinių krovinių (-102,0 tūkst. t arba 66,8 proc. mažiau, iš viso perkrauta 50,9 tūkst. t), konteinerių (tonažo atžvilgiu) (-48,1 tūkst. t arba 2,5 proc. mažiau, iš viso perkrauta 1,86 mln. t), Ro-Ro krovinių (-38,4 tūkst. t arba 5,9 proc. mažiau, iš viso perkrauta 0,61 mln. t), krova.
Per 2009 metus į Rygos uostą atvyko ir iš jo išvyko 691,5 tūkst. keleivių, o 2008 metais jų buvo 503,2 tūkst., t. y. 37,4 proc. daugiau.
Ventspilio uoste 2009 metais iš viso perkrauta 26,64 mln. t krovinių (per 2008 metus – 28,57 mln. t, pokytis -6,8 proc.). Palyginti su 2008 metais, skystų krovinių krova sumažėjo 3,0 proc., jų perpilta 17,37 mln. t (65,2 visos uosto krovos), birių ir suverstinių krovinių krova sumažėjo 9,0 proc., jų krova siekė 7,80 mln. t (29,3 visos uosto krovos), o generalinių krovinių apyvarta smuko labiausiai - 31,0 proc., jų krauta 1,46 mln. t (5,5 proc. visos uosto krovos).
Pagal krovinių nomenklatūrą Ventspilio uoste 2009 metais didžiausias prieaugis užfiksuotas naftos produktų ir anglies krovoje – atitinkamai +1,02 mln. t arba 7,0 proc. daugiau, iš viso perpilta 16,05 mln. t bei +0,77 mln. t arba 17,0 proc. daugiau, iš viso perkrauta 5,23 mln. t. Labiausiai pagal apimtis Ventspilio uoste sumažėjo trąšų (-1,57 mln. t arba 59,0 proc. mažiau, iš viso perkrauta 1,10 mln. t), žalios naftos (-1,04 mln. t arba 70,0 proc. mažiau, iš viso perpilta 0,46 mln. t,), amoniako (-0,51 mln. t arba 42,0 proc. mažiau, iš viso perkrauta 0,71 mln. t), Ro-Ro krovinių (-0,45 mln. t arba 33,0 proc. mažiau, iš viso perkrauta 0,91 tūkst. t) ir konteineriuotų krovinių (-13,8 tūkst. arba 96,0 proc. mažiau, iš viso perkrauta 5 tūkst. t) perkrovimai.
Keleivių skaičius kaimyninės šalies uoste per 2009 metus sumažėjo net 52 proc. (-16 784 keleivių) ir siekė vos 15 741.
Per 2009 metus Ventspilio uoste buvo aptarnauti 1 798 laivai (17 proc. arba 359 laivais mažiau nei per 2008 metus).
Liepojos uoste per 2009 metus iš viso perkrauta 4,38 mln. t krovinių (4,6 proc. daugiau nei per 2009 metus). Pagal krovinių tipus birių ir suverstinių krovinių perkrautas kiekis išaugo 7,5 proc. iki 2,00 mln. t (46 proc. visos uosto krovos), generalinių krovinių perkrautas kiekis išaugo 21,4 proc. iki 1,72 mln. t (39 proc. visos uosto krovos), o skystųjų krovinių perpilimai sumažėjo 27,7 proc. iki 0,66 mln. t (15 proc. visos uosto krovos), palyginti su 2008 metais.
Pagrindinių krovinių, perkraunamų Liepojos uoste, 2009 metais krovos rezultatai buvo tokie: grūdų perkrauta 1,79 mln. t arba +26,1 proc. (41 proc. visos uosto krovos), medienos perkrauta 0,55 mln. t arba +18,9 proc. (13 proc. visos uosto krovos), ferolydinių perkrauta 0,53 mln. t arba +6,5 proc. (12 proc. visos uosto krovos), naftos produktų perpilta 0,37 mln. t arba -29,2 proc. (8 proc. visos uosto krovos), Ro-Ro krovinių perkrauta 0,35 mln. t arba 4 kartus daugiau (8 proc. visos uosto krovos) nei 2008 metais.
A. Gaidauskas
Rinkodaros skyrius
Apklausa
X apklausa