Uostą augina vieša ir privati partnerystė

2019 07 11
Uostą augina vieša ir privati partnerystė

Klaipėdos jūrų uoste krovos apimtys pernai perkopė 46 mln. tonų. Pagal šį rodiklį – tai didžiausias Europos Sąjungos uostas Baltijos jūroje.

Už uosto infrastruktūros plėtrą atsakinga Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkcija (KVJUD), kuri pagrindines investicijas nukreipusi į laivybos kanalą, krantines, bangolaužius, privažiuojamuosius geležinkelius. Strateginis tikslas – priimti didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą, bei suformuoti teritorijas, kuriose galima būtų sukaupti visą tokiam laivui užpildyti reikalingą krovinį. Siekiant užtikrinti uosto konkurencingumą, būtina uosto plėtra.

Klaipėdos uostas veikia viešosios ir privačios partnerystės principu – investuoja ne tik valstybės žemę patikėjimo teise valdanti KVJUD, bet ir uoste veikiančios kompanijos. Per 25 m. privatus verslas Klaipėdos uoste investavo dvigubai daugiau nei valstybė.

Beje, visi ES uostai veikia panašiai: valstybė nuomoja bendrovėms žemę ir rūpinasi uosto infrastruktūra, o privatus verslas investuoja į sandėliavimo pajėgumus, krovos techniką ir kitą įrangą. Lyginant su kitais uostais, Klaipėdoje į infrastruktūrą investuojama bene daugiausiai. Per praėjusius 6 m. uoste investuota 215,2 mln. Eur, o 2019–2022 m. planuojamų investicijų suma dar įspūdingesnė – 470 mln. Eur. Per šį laikotarpį krova augo 39,4%, o uosto pelnas iki mokesčio – 47,2%. Klaipėdos jūrų uostas – vienas iš pavyzdžių, kaip sėkmingai gali veikti viešosios ir privačios partnerystės principas.

Pirma, skaičiai kalba patys už save dėl sėkmingo bendradarbiavimo tarp valstybės, KVJUD ir privataus verslo. Kadangi didžiąją dalį savo pajamų (87%) KVJUD gauna iš į uostą atplaukiančių laivų sumokamų rinkliavų, valstybė ir KVJUD yra tiesiogiai suinteresuoti, kad uosto bendrovės galėtų perkrauti kuo daugiau krovinio. O krova Klaipėdos jūrų uoste, nors kartais pasigirsta baimių dėl ateities, iki šiol stabiliai augo, priešingai nei daugelyje kitų Baltijos šalių jūsų uostų. Labai didelę įtaką stabiliam augimui turi tai, kad Klaipėdos uoste tebėra gerai diversifikuota krova pagal prekių grupes ir jeigu kuriais nors metais vieno produkto perkraunama mažiau ir kažkurio terminalo krovos rezultatai prastesni, dažniausiai šiuos praradimus kompensuoja kitų prekių ir kitų terminalų krovos šuolis.

Žinoma, labai svarbus ir KVJUD pelningumas, nes tai parodo paties uosto valdytojo veiklos efektyvumą. 2018 m. KVJUD pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 76%, o grynojo pelno marža – 49%. Tai vieni geriausių rodiklių tarp Europos uostų.

Trečia, reikia įvertinti ir akcininko – valstybės – gaunamą tiesioginę grąžą dividendais. Ir šiuo aspektu reikalai yra pagerėję – už 2018 m. į valstybės biudžetą sumokėta 28 mln. Eur dividendų. Tiesa, KVJUD pasiektas 6,8% turto pelningumo rodiklis (ROE) iš komercinės veiklos nėra didelis, bet čia yra ne pelningumo, o kapitalo struktūros problema, nes KVJUD 2019 m. I ketv. pabaigoje neturėjo jokių finansinių skolų, todėl ateityje, padidinus skolinto kapitalo dydį, būtų galima pasiekti gerokai didesnę kapitalo grąžą. Ir tai manau bus viena iš valdybos darbo krypčių, kaip keisti kapitalo struktūrą, kad būtų galima atlikti nemažo dydžio investicijas artimiausiais metais.

Dar būtina priminti aspektą, apie kurį pamiršta norintys kuo didesnių valstybės įmonių dividendų: jei valstybės įmonė sugeba investuoti lėšas ir iš jų gauti daug daugiau grąžos nei jos kapitalo kaštai, tai reikia ir investuoti, nes KVJUD investuotos lėšos į infrastruktūrą ne tik atsiperka didesnėmis rinkliavomis augant krovai, bet tai didina ir šalies BVP, nes didėja ir krovos bendrovių, geležinkelio, pervežimų kelių transportu, ekspedijavimo ir kitų įmonių pajamos bei sumokami mokesčiai į šalies biudžetą. Yra projektų, į kuriuos KVJUD investicijos atsiperka greičiau nei per 3-jus metus, tai natūralu, kad į tokius projektus valstybė ir turi investuoti.

Pvz., Birių krovinių terminalas nuo 2013 iki 2018 m. padidino trąšų krovą nuo 3 iki 10 mln. t, per šį laikotarpį KVJUD į infrastruktūrą, susijusią su šiuo terminalu, investavo 15,5 mln. Eur, o pajamų iš šios bendrovės KVJUD gavo 45 mln. Eur. Galima atrasti ir kitų panašių sėkmės pavyzdžių, kur bendradarbiavimas tarp KVJUD ir uosto krovos įmonių užtikrina didelę grąžą valstybei. Žinoma, negali būti, kad visi projektai būtų sėkmingi, turbūt uoste atrastume ir ne tokių sėkmingų pavyzdžių, kur dėl pasikeitusių rinkos sąlygų atsiranda nukrypimai nuo plano, bet tai normali verslo praktika.

Beje, viešojoje erdvėje dažnai komentuojama, jog valstybės sektoriuje vis dar nėra įsisąmoninta, kad investicijas reikia pasverti per kaštų-naudos analizę, tačiau uoste tai seniausiai daroma ir kiekviena investicija turi turėti aiškų atsiperkamumo pagrindimą. Juolab, jog pati KVJUD viešai teigia, kad jei projekto atsiperkamumas yra akivaizdus ir greitas, jam visada bus rasta lėšų, o tai, manau, turėtų būti esminė žinutė visam valstybės sektoriui – jei valstybės investicijos su didele tikimybę atsiperka greitai, tai ir reikia investuoti, nebijoti.

Pasitaiko, kad ne visos bendrovės gali įrodyti savo investicijų pagrįstumą, todėl natūralu, kad kartais jaučiasi nepelnytai nuskriaustos, kai pralaimi kovą dėl KVJUD investicijų. (Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas)

Šaltinis

Renginiai

Viešieji pirkimai

Visi pirkimai