Mokslininkai nemato pagrindo nerimauti dėl Kiaulės Nugaros salos povandeninių šlaitų

2014 02 25
Mokslininkai nemato pagrindo nerimauti dėl Kiaulės Nugaros salos povandeninių šlaitų

Lietuvos energetikos instituto ir UAB „Sweco hidroprojektas“ specialistai pateikė išvadas ir rekomendacijas dėl Kiaulės Nugaros salos šlaito būklės ir jo galimo tvirtinimo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šią užduotį suformavo tam, kad būtų užtikrintas sklandus SGD terminalo darbas ir nebūtų pakenkta Kiaulės Nugaros salos povandeniniam šlaitui.

„SGD terminalo veiklos startas – pats svarbiausias 2014 metų projektas. Galime drąsiai teigti, kad pernai per tokį trumpą laiką pavyko padaryti tiek, kiek nebuvo padaryta ankstesniais metais. Uosto direkcija jaučia atsakomybę, kad projektas vyktų sklandžiai, kad būtų užtikinami reikiami gyliai, saugumas. Tai ypač svarbus strateginės reikšmės projektas, kokio Klaipėdos uosto istorijoje nėra buvę, todėl būtina jį įgyvendinti ne tik laiku, bet ir pasirūpinti, kad būtų paneigiamos nereikalingos baimės ir nuogąstavimai. Vienas tokių – diskusijos, ar Kiaulės Nugaros povandeninis šlaitas yra stabilus“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Lietuvos energetikos instituto ir UAB „Sweco hidroprojektas“ specialistų pateiktose išvadose yra teigiama, kad įvertinus šiuo metu atliekamų batimetrinių matavimų rezultatus ir kitose uosto akvatorijos dalyse šlaitams formuoti parenkamus šlaito koeficientus, matyti, kad suformuotas Kiaulės Nugaros šlaitas, kurio šlaito nuolydžio projektinis koeficientas 1:7, yra stabilus.

Ekstremalių potvynių iš Kuršių marių metu ir vidutinio vandeningumo sąlygomis tėkmės iš jūros atveju SGD terminalo krantinė su stovinčiais prie jos laivais nekelia pavojaus Kiaulės Nugaros salos povandeniniam šlaitui.

Remiantis modeliavimo rezultatais, Kiaulės Nugaros salos šlaitui įtakos galėtų turėti ir dujovežio sraigtų sukeltas poveikis. Siekiant detaliau įvertinti šiuos veiksnius ir norint taupyti valstybės lėšas, mokslininkai rekomenduoja nuolat vykdyti Kiaulės Nugaros salos povandeninio šlaito monitoringą kaip prevencinę priemonę išvengti povandeninio šlaito ir dugno erozijos dėl tėkmės struktūros pokyčių. Taip pat siūloma sutankinti vykdomo uosto krantų dinamikos monitoringo stebėjimo taškų tinklą tarp esamos krantinės Kuršių nerijoje pabaigos ir Kiaulės Nugaros salos pietinio galo, reguliariai sudaryti Kiaulės Nugaros salos povandeninio šlaito ir SGD terminalo aplinkos batimetrinius planus.

Ateityje rekomenduojama stebėti tėkmės greičių pasiskirstymą Kiaulės Nugaros salos povandeninio šlaito galimuose erozijos židiniuose laivo-dujovežio pirmųjų švartavimų metu. Tik po šių stebėjimų bus apsispręsta, ar reikia imtis salos šlaito tvirtinimo darbų, o jeigu reikia, kokia apimtimi tai būtų daroma. Priminsime, kad buvo išanalizuotos trys inžinerinių sprendimų alternatyvos (betono plokštės, geosintetiniai klojiniai ir akmenimis užpildyti gabionai). Šių alternatyvų kainos svyruotų nuo 50 iki 90 mln. Lt.

„Šiam terminalui statyti reikalinga akvatorija dar pernai išgilinta iki reikiamo 16 metrų gylio. Po gilinimo darbų yra nuolat stebimi didesnio gylio akvatorijoje vykstantys pokyčiai, užfiksuota, kad nuo 2013 metų gegužės, kai buvo baigti gilinimo darbai, iki šios dienos yra susikaupę 90 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Toks sąnašų kiekis yra normalus, toks ir buvo prognozuotas“, – teigė A. Vaitkus.


VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovė
Dovilė Skabickaitė
Tel. (8 46)  499 677, Mob. tel. 370 68  737 056