Klaipėdos uosto, Būtingės terminalo ir kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos apžvalga už sausio-kovo mėn.

2014 04 22
Klaipėdos uosto, Būtingės terminalo ir kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos apžvalga už sausio-kovo mėn.

KLAIPĖDOS UOSTO, BŪTINGĖS TERMINALO IR KITŲ BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS UOSTŲ KROVOS APŽVALGA

2014 m. sausio–kovo mėn.

2014 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 10,2 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 1,5 mln. t krovinių (pokytis -37 proc. arba -886,8 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 8,7 mln. t (pokytis sudarė -7,4 proc. arba -693,9 tūkst. t).

Šių metų I ketvirčio krova (8 711,2 tūkst. t) – trečiasis I ketvirčio rezultatas uosto istorijoje: rekordinį 2013 m. sausį–kovą krauta 9 405,1 tūkst. t, o 2011 m. I ketv. – 9 075,5 tūkst. t. Tokį krovos rezultatą lėmė spartus trąšų apyvartos augimas ir rekordinė konteinerių krova.

2014 m. sausio–kovo mėn. gausiausio krovinio uoste – trąšų (birių, skystų ir pakuotų) iš viso krauta 2 717,3 tūkst. t. Tai antras rezultatas uosto istorijoje, nagrinėjant pirmųjų ketvirčių trąšų krovą. Rekordinį 2011 m. I ketv. buvo krauta 2 951,7 tūkst. t trąšų.

Konteinerių krovoje šį sausį–kovą pasiektas visų ketvirčių rekordas, skaičiuojant tonomis (krauta 1 383,1 tūkst. t), ir geriausias uosto istorijoje I ketvirčio rezultatas, skaičiuojant TEU (iš viso 110.609 TEU).  Dėl šios priežasties 32 proc. bendros krovos sudarantys generaliniai kroviniai 2014 m. sausio–kovo mėn. išaugo net +11,5 proc. arba +290,5 tūkst. t: krauta 2 826,5 tūkst. t.  Šiai grupei priklausančios pakuotos trąšos taip pat augo: iš viso krauta 153,8 tūkst. t, pokytis +45,2 proc. arba 47,9 tūkst. t. Iš minėtos grupės krovinių, lemiančių bendrą uosto krovą, krito ro-ro (1 065,7 tūkst. t, pokytis -6,4 proc. arba -72,9 tūkst. t), mediena bei miškininkystės produktai (98 tūkst. t, pokytis -22,5 proc. arba -28,5 tūkst. t) ir šaldyti kroviniai (57,8 tūkst. t, pokytis -18,1 proc. arba -12,8 tūkst. t).

20 proc. uosto krovos sudaranti skystųjų krovinių krova nuosaikiai mažėja: naftos produktų pirmąjį šių metų ketvirtį pilta -45,2 proc. mažiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu – iš viso 1 276,6 tūkst. t (pokytis -1 296,1 tūkst. t). Tokį kritimą sąlygojo mažėjanti mazuto paklausa bei gamyba. Skystų trąšų ir melasos krova taip pat mažėjo: pilta atitinkamai 355,1 tūkst. t (-23,6 proc. arba -109,7 tūkst. t) ir 12,9 tūkst. t (-67,8 proc. arba -27,1 tūkst. t).

48 proc. Klaipėdos uosto krovos sudarantys birieji ir suverstiniai kroviniai 2014 m. sausio–kovo mėnesiais sparčiai augo: krauta 4 155,6 tūkst. t, t. y. +11,9 proc. arba 440,8 tūkst. t daugiau nei 2013 m. pirmąjį ketvirtį. Tokiam augimui didžiausios įtakos turėjo net 16,3 proc. išaugusi birių natūralių ir cheminių trąšų krova: pilta 2 208,3 tūkst. t (pokytis +309,5 tūkst. t). Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, ir toliau didėjo: rūda (417,2 tūkst. t, +364 proc. arba +327,3 tūkst. t), pirminės bei apdorotos naudingosios iškasenos, statybinės medžiagos (495,2 tūkst. t, +9,6 proc. arba +43,3 tūkst. t) ir metalo laužas (88,2 tūkst. t, +50,2 proc. arba +29,5 tūkst. t). Iš gausiausių minėtos grupės krovinių mažėjo 2013 m. rekordą pasiekusi žemės ūkio produktų krova: šį sausį–kovą krauta 763,4 tūkst. t, pokytis -24 proc. arba -240,9 tūkst. t.

Per 2014 m. sausio–kovo mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 1 543  laivai, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 15 laivų, o Klaipėdos uoste – 1 528 (-3,8 proc. arba 60 laivų mažiau, palyginti su 2013 m. sausiu–kovu). 
Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 48 615, t. y. -9,4 proc. arba 5 046 keleiviais mažiau negu per 2013 m. pirmuosius tris mėnesius.

Rinkodaros specialistė
Jurga Daujotienė
Tel. 499 750
statistics@port.lt