Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas atveria daugiau galimybių vystyti bendrus projektus

2015 06 09
Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas atveria daugiau galimybių vystyti bendrus projektus

Marijampolėje vyksta XI Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas, kuriame diskutuojama  apie galimybę stiprinti dvišalę prekybą, plėsti bendradarbiavimą investicijų, turizmo, transporto ir kitose srityse. 

Lietuvos ir Baltarusijos prekybiniai ir ekonominiai santykiai turi senas tradicijas. Baltarusija daugelį metų yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Per pastaruosius 10 metų Lietuvos ir Baltarusijos prekybos mastas išaugo 3,5 karto, Lietuvos eksportas į Baltarusiją išaugo 4 kartus, o Baltarusijos į Lietuvą – 3 kartus. Tačiau būtina dar aktyviau plėsti konstruktyvų ir abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą ir skatinti dvišalės prekybos plėtrą, o tokie forumai yra puiki galimybė užmegzti naujus ryšius su verslo ir viešojo sektoriaus atstovais.

2014 metais tiesioginės Baltarusijos investicijos Lietuvoje sudarė 26,53 mln. eurų ir, palyginti su 2013 metais, sumažėjo 59 procentais. 2014 metais tiesioginės Lietuvos investicijos Baltarusijoje siekė 62,61 mln. eurų ir, palyginti su 2013 metais, padidėjo 1 procentu. 

„Atsižvelgdami į esamą abiejų šalių potencialą, galime aktyviai plėtoti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą maisto, chemijos, popieriaus gamybos, lengvosios pramonės, gyvybės mokslų (biotechnologijų), inžinerijos pramonės (mašinų ir įrenginių, elektronikos), statybinių medžiagų, stiklo gaminių, taip pat transporto ir logistikos, informacinių technologijų ir turizmo paslaugų sektoriuose“, – teigė Evaldas Gustas, LR ūkio ministras. 

Forume dalyvauja Baltarusijos ekonomikos ministras Vladimiras Zinovskis, susisiekimo viceministras Jevgenijus Rogačiovas, Baltarusijos žemės ūkio viceministras Igoris Brylo, Baltarusijos nacionalinės investicijų ir privatizacijos agentūros direktorė Natalija Nikandrova, Lietuvos susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas, daugiau kaip 100 Lietuvos ir Baltarusijos verslo įmonių, asociacijų bei valstybės institucijų atstovų. Tarp jų – ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai. Forumą organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija su partneriais.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos siekė 1881,2 mln. eurų. 2014 metais Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 1137,5 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Baltarusijos siekė 743,7 euro. Didžiausią prekybos apyvartos dalį sudarė maisto produktai, metalai, elektronika ir transporto segmentai.  

Klaipėdos uoste baltarusiški kroviniai sudaro maždaug trečdalį visos apyvartos. Daugiausia gabenama trąšų, naftos produktų, konteinerių. Geografiškai nulemta, kad iš pagrindinių trąšų gamyklų, eksportuojančių trąšas, mažiausias atstumas yra iki Klaipėdos uosto. Dėl subalansuoto AB „Lietuvos geležinkeliai“, krovos kompanijų ir Uosto direkcijos, atsakingos už uosto infrastruktūrą, bendradarbiavimo pagrindinis eksportuojamų trąšų srautas išplukdomas per Klaipėdos uostą. 

„Tai rodo, kad Klaipėdos uosto infrastruktūra atitinka šiuolaikines jūrinės laivybos tendencijas ir Klaipėdos uostas yra konkurencingas rytinės Baltijos jūros pakrantės regione. Uoste veikiančios krovos kompanijos patenkina visus klientų poreikius bei vysto krovos technologijas pagal rinkos pokyčius, o tai patrauklu krovinių vežėjams. Baltarusija – viena pagrindinių Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo partnerių. Abiejų šalių prekybos apimtis kiekvienais metais didėja, nuolat auga Lietuvos eksportas ir investicijos kaimyninėje šalyje, tai smarkiai prisideda prie bendro Lietuvos ekonomikos augimo“, – sakė Uosto direkcijos atstovai.

Baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste:

2009 m. – 6,62 mln. t (23,8 proc. nuo bendros krovos);
2010 m. – 8,12 mln. t (26,0 proc. nuo bendros krovos);
2011 m. – 11,47 mln. t (31,4 proc. nuo bendros krovos);
2012 m. – 10,76 mln. t (30,5 proc. nuo bendros krovos);
2013 m. – 8,89 mln. t (26,6 proc. nuo bendros krovos);
2014 m. – 12,82 mln. t (35,2 proc. nuo bendros krovos).

Parengta pagal www.ukmin.lt ir KVJUD medžiagą