Klaipėdos uosto naudą atskleidė mokslinė studija

2015 06 26
Klaipėdos uosto naudą atskleidė mokslinė studija

Siekiant tinkamai įvertinti Klaipėdos uosto ekonominę ir socialinę naudą parengta studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka miestui ir valstybei“. Ja siekiama išanalizuoti ir atskleisti Klaipėdos uosto ekonominę ir socialinę naudą Klaipėdos miestui ir valstybei, palyginti uosto kuriamą ekonominę ir socialinę naudą su Klaipėdos LEZ ir kitomis panašiomis struktūromis regione ir valstybėje, įvertinti uosto įtaką Lietuvos transporto bei tranzito sektoriams, įvertinti uosto veiklos, investicijų ir infrastruktūros tiesioginę ir netiesioginę įtaką šalies ekonomikai.

„Tokia tiksli ir nuosekli studija Klaipėdos uoste atlikta pirmą kartą. Ekonominės ir socialinės įtakos skaičiavimai remiasi Leontjevo modeliu, kuris sudaro galimybę įvertinti itin tikslią ūkio subjektų naudą, kuri dėl jų vykdomos veiklos yra sukuriama kituose ekonomikos sektoriuose. Studijoje buvo analizuojamas 2007–2013 metų laikotarpis. Matome, kad uosto nauda miestui ir valstybei akivaizdi, uostą pelnytai galime vadinti šalies bei viso regiono ekonomikos varikliu. Vertiname tai ne tik kaip galimybę didžiuotis tuo, bet ir kaip milžinišką atsakomybę. Labai svarbu, kad šis suvokimas būtų visuotinis – ne tik uostininkams, bet ir miestiečiams, miesto valdžiai, valstybei“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Studijos išvados, parengtos pagal 2013 metų rodiklius:

• Su uostu susijusios įmonės sukuria 2,182 mlrd. EUR BVP arba 6,24 % Lietuvos BVP.

• Su uostu susijusios įmonės į savivaldybių ir valstybės biudžetą per metus sumoka 593,165 mln. EUR mokesčių arba 9,26 % visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių.

• Su uostu susijusios įmonės į Klaipėdos m. savivaldybės biudžetą per metus sumoka 11,135 mln. EUR mokesčių arba 23,01 % į Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą sumokėtų mokesčių.

• Uostas, lyginant su panašiomis struktūromis, yra vienas didžiausių darbdavių tiek Klaipėdos regione, tiek ir visoje Lietuvoje. Su uostu susijusiose įmonėse dirba 58 137 darbuotojai arba 4,50 % visų dirbančių darbuotojų Lietuvoje.

• Su uostu susijusiose įmonėse (įskaitant indukuotą poveikį), kurios vykdo veiklą Klaipėdos mieste, dirba daugiau nei 14,5 tūkst. darbuotojų, kas sudaro 18,34 % visų dirbančiųjų Klaipėdos mieste.

• Su uostu tiesiogiai susijusios įmonės darbuotojas sukuria 25,11 % daugiau pridėtinės vertės nei bendras Lietuvos įmonių darbuotojų vidurkis.

• Su uostu tiesiogiai susijusių įmonių pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, yra du kartus didesnės nei visos Lietuvos įmonių pajamos, tenkančios vienam darbuotojui.

• 1 KVJUD investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai 2,02 EUR privačių investicijų į uosto suprastruktūrą.

• 1 KVJUD investuotas euras nulemia su uostu tiesiogiai susijusių transporto ir paslaugų sektorių įmonių veiklos apimčių pagal pajamas padidėjimą vidutiniškai 3,32 EUR (11,46 LT).

• 1 KVJUD nuosavomis lėšomis investuotas euras atneša 3,65 euro (12,60 LT) viešojo sektoriaus pajamų per metus nuo trečiųjų metų po investicijų įgyvendinimo.

• KVJUD atliktos investicijos visiškai valstybei atsiperka praėjus 3 metams ir 3 mėnesiams.

• Viena perkrauta tona krovinių generuoja 17,80 EUR valdžios sektoriaus pajamų ir dėl to vienas į uosto infrastruktūrą KVJUD investuotas euras atneša 3,03 EUR viešojo sektoriaus pajamų.

• Į uostą atvykę kruizinių laivų turistai per metus sukuria 1,591 mln. EUR pridėtinės vertės bei 67 darbo vietas Klaipėdos uoste ir Lietuvos ekonomikoje.

• 2013 metais uosto svarbą Lietuvos ūkiui parodo ir tai, kad per Klaipėdos uostą buvo eksportuota 83,39 % Lietuvos grūdų, apytiksliai 60–80 % trąšų ir 63–66 % naftos produktų.