Kapitonui L. Stulpinui – paminklas

2014 07 15
Kapitonui L. Stulpinui – paminklas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija siūlo įamžinti pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino atminimą ir jo garbei pastatyti paminklą. Planuojama, kad toks paminklas galėtų atsirasti Klaipėdoje, J. Janonio gatvėje, šalia Uosto direkcijos pastato. Kokia galėtų būti tokio paminklo forma, šiuo metu yra diskutuojama su jūrine bendruomene.

„Tai asmenybė, kuria galime didžiuotis ir neabejotinai teigti, kad jis Klaipėdos uostui labai reikšmingas. Minint pirmojo uosto kapitono 80-ąsias mirimo metines Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir visa jūrinė bendruomenė siūlo įamžinti Stulpino gyvenimą ir jo garbei pastatyti monumentą. Norima, kad šio garbingo žmogaus atminimas įkvėptų būsimus jūrininkus meile jūrai ir kiekvienam uostamiesčio gyventojui ir svečiui primintų apie įspūdingą kapitono gyvenimą bei svarų indėlį į mūsų uostą – vartus į pasaulį“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Kapitono L. Stulpino atminimas šiais metais įamžinamas ir specialiu šios asmenybės vardo medaliu. Liudviko Stulpino vardo medalis per Jūros šventę pirmą kartą bus įteiktas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei nusipelniusiam asmeniui. Iki pat įteikimo ceremonijos laimėtojas nėra viešai įvardijamas. Medalio steigėja – Lietuvos susisiekimo ministerija. L. Stulpino vardo apdovanojimo medalio komplektą sukūrė ir pagamino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Trumpai apie Liudviko Stulpino (1871–1934) gyvenimą

Kapitonas gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantuose, Telšių apskrityje, pasiturinčių ūkininkų Kazimiero ir Juozefatos Stulpinų šeimoje. Liudvikas ir dar trys jo broliai anksti tapo našlaičiai, tad jau 14 metų jis nusprendė pats savimi pasirūpinti. Savo jūrinę karjerą Stulpinas pradėjo nuo 15 metų Liepojoje, kur dirbo jaunesniuoju jūreiviu (junga) latvių burlaivyje. 1900–1903 m. mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje jau būdamas bocmanu, o po penkerių metų buvo paskirtas laivo „Lithuania“ kapitonu. Neilgai trukus, jis tapo kito laivo – „Birma“ – kapitonu ir ten liko ketveriems metams. Plaukiodamas būtent šiuo laivu kapitonas patyrė didžiausių nuotykių. Laivas „Birma“ reguliariai plaukiojo tarp Liepojos ir Niujorko, tačiau vienas iš įprastinių šio garlaivio reisų galėjo tapti paskutiniu. Šiaurės Atlante netikėtai užklupusi siaubinga audra galėjo panardinti garlaivį ir 960 juo plaukusių žmonių į vandenyno gelmes. Juos išgelbėjo neįtikėtina L. Stulpino ramybė ir racionalūs poelgiai. Nepaisant gresiančio didelio pavojaus, kapitonas, baigęs darbus ant tiltelio, leisdavo laiką su keleiviais pasakodamas jiems istorijas, kurios juos ramino ir sustabdė paniką jai dar neprasidėjus. Ir tai nebuvo vienintelis iššūkis šiame laive.

Lemtingą 1912 m. balandžio 14-osios naktį telegrafas užfiksavo pagalbos šauksmą, tai buvo legendinis laineris – „Titanikas“. Nieko nedelsdamas „Birmos“ kapitonas nukreipė savo laivą skęstančio milžino link. Nepaisydamas grėsusio pavojaus, nes laivas pats turėjo laviruoti tarp vis tankėjančių ledo lyčių ir ledkalnių, ir vis tiksinčio laiko, „Birma“ pasiekė nelaimės vietą. Visą naktį triūsusi įgula buvo apstulbusi susiklosčiusia situacija. Pasiekę „Titaniką“ jie pamatė čia jau buvusį britų garlaivį „Carpathia“. Čia jie susidūrė su netikėtu dalyku tokioje situacijoje – britai kategoriškai atsisakė bet kokios „Birmos“ įgulos siūlytos pagalbos, ir viskas tik dėl aršios konkurencijos tarp skirtingų bevielio telegrafo ryšio operatorių, kurių įrangą naudojo rusų ir britų laivai. Štai taip buvo įvertintos 30 bemiegių valandų plušusios įgulos pastangos.

1913 m. atsisveikinęs su „Birma“, kapitonas L. Stulpinas pradėjo vadovauti laivui „Rus“. Po penkerių metų vadovavimo, praūžus bolševikų perversmui, dėl nepagrįstų įtarimų, kad L.Stulpinas ketino Rytų Azijos bendrovės garlaivius perduoti priešui, kapitonas buvo suimtas ir pasodintas į Helsinkio kalėjimą. Tačiau jam pavyko išsisukti iš grėsusios mirties bausmės ir po 7 mėnesių, praleistų nelaisvėje, L. Stulpinas buvo paleistas.

Neilgai trukus L. Stulpinui buvo pasiūlytos LR konsulo Liepojoje pareigos. Eidamas šias pareigas jis dėjo visas pastangas stengdamasis sudominti įvairių garlaivių savininkus ir direktorius Lietuvos prekybos laivyno steigimu. O kai 1923 metais Lietuva atgavo uostamiestį, tai padaryti atrodė visiškai realu. Tais pačiais metais L. Stulpinui buvo pasiūlyta eiti Klaipėdos uosto viršininko ir uosto kapitono pareigas, kurias jis ėjo iki pat mirties. Per savo vadovavimo laikotarpį L. Stulpinui pavyko įtikinti Vyriausybę, kad uosto plėtra yra kone svarbiausias Lietuvos valstybės prioritetas, todėl pasipriešinimo jam modernizuoti neatsirado. Taip pat Klaipėdoje nors ir trumpam, bet buvo įsteigta Jūros mokykla, pradėjo plėtotis jūrų verslas, uoste imti registruoti laivai ir net išaugo tranzitinių krovinių srautai. Liudvikas Stulpinas 1929 m. pelnytai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Kapitonas po sunkios ligos mirė 1934 m. liepos 15 d.

 

Taip atrodys Liudviko Stulpino vardo medalis.

 

Renginiai

Viešieji pirkimai

Visi pirkimai