Per jūros šventę įteikti vardiniai kapitono L. Stulpino medaliai

2014 07 25
Per jūros šventę įteikti vardiniai kapitono L. Stulpino medaliai

Kapitono Liudviko Stulpino atminimas šiais metais įamžintas specialiu šios asmenybės vardo medaliu. Jis už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei įteiktas per Jūros šventę, naujai atgimusiame Jūrininkų vakare. Iki pat įteikimo ceremonijos apdovanotieji nebuvo viešai įvardijami. Liudviko Stulpino medaliu pirmasis Lietuvos istorijoje apdovanotas asociacijos Jūrų kapitonų klubo narys Antanas Sigitas Šileris, o antruoju medaliu – LR susisiekimo ministro visuomeninis konsultantas transporto klausimais Valentinas Greičiūnas.

„Tai asmenys, kuriais galime didžiuotis ir neabejotinai teigti, kad jų nuopelnai vandens transportui ir jūrų pramonei labai ryškūs. Šis medalis ypatingas ir skiriamas tik tikrai jo nusipelniusiems. Kapitonas L. Stulpinas – viena ryškiausių asmenybių, formavusių Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, todėl mums labai svarbu, kad šiuo medaliu galėjome įamžinti šio kapitono garbę ir pagerbti jūrai nusipelniusius žmones“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Medalio steigėja – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. L. Stulpino vardo apdovanojimo medalio komplektą sukūrė ir pagamino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Liudviko Stulpino medalio aprašymas

Medalio komplektą sudaro: medalis (skersmuo 40–42 mm, svoris ne mažiau kaip 35 g, keturių tūrinių (reljefinių) aukščių (lygių), jo miniatiūra (skersmuo 20–22 mm, svoris ne mažiau kaip 12 g) dėžutėje, sertifikatas (pažymėjimas).

Medalis ir miniatiūra iš sidabro (Ag 925) ir aukso (Au 585). Medalyje sidabro svorio ne mažiau kaip 35 g, aukso – ne mažiau kaip 5 g. Miniatiūroje sidabro ne mažiau kaip 9 g, aukso ne mažiau kaip 2 g. Taip pat naudojamas juvelyrinis stiklo emalis.

Medalio pagrindą sudaro stilizuotas Maltos kryžius – tarptautinis garbės legiono ženklas. Kryžiaus galuose įkomponuoti jūreivystės simboliai – inkarai. Tarp kryžiaus galų įkomponuoti navigacijos simbolio „Vėjų rožė“ spinduliai. Medalio centrą išryškina apskritimas, kurio centre yra jūrų kapitono, pirmojo Klaipėdos uosto viršininko ir Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino atvaizdas (reljefinis bareljefas). Apskritime iš šonų ir viršuje puslankiu aplink – įrašas „Jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas“, apačioje puslankiu aplink įrašas „1871.XII.04–1934.VII.15“. Kitoje medalio pusėje iš šonų ir viršuje aplink įrašas „Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija“, apačioje medalio numeris. Medalio centre įrašas „Už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandenų transportui ir jūrinei industrijai“. Miniatiūra sukurta kaip sumažinta medalio kopija.

Antanas Sigitas Šileris

Antanas Sigitas Šileris gimė 1935 m. rugsėjo 21 d. Skirsnemunės miestelyje, Jurbarko rajone.
1954 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą.
1959 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir įgijo laivavedžio specialybę.
1960–1969 m. dirbo kapitono padėjėju ir vyr. kapitono padėjėju transportiniuose laivuose. 1969 m. įgijo tolimojo plaukiojimo kapitono kvalifikaciją ir pradėjo dirbti kapitonu gamybiniame refrižeratoriuje „Pranas Zibertas“.
1972–1974 m. dirbo tanklaiviuose „Žalgiris“ ir „Debrecenas“.
1974 m. buvo paskirtas transportinio laivo „Antanas Sniečkus“ kapitonu ir dirbo šiame laive iki 1978 m.
1978–1979 m. dirbo transportiniame refrižeratoriuje „Viktoras Jecenevičius“.
1980–1984 m. dirbo Jungtinės žuvies pramonės darbuotojų profsąjungos pirmininku. Tuo metu buvo pastatyti Žvejų kultūros rūmai ir Jūrininkų ligoninė. Jis savo aktyvia veikla žymiai prisidėjo prie šių organizacijų statybos, kūrimo.
1985–1992 m. žvejų kolūkio „Baltija“ valdybos pirmininkas.
1992–1994 m. Prekybos uosto generalinis direktorius.
1994–1998 m. LR konsulas (Karaliaučiuje) Kaliningrade, kūrė paties konsulato organizaciją ir jo struktūrą įvedant vizas ir gerinant abiejų valstybių tarpusavio santykius šiame regione.
1998–2004 m. dirbo AB „Laivitė“.
2004–2008 m. Saugios laivybos administracijos direktorius – sukūrė saugios laivybos administracijos struktūrą ir įtvirtino Lietuvos jūrinių dokumentų galiojimą pasaulinėje jūrų laivyboje.
Po 2008 m. dirbo Jūreivystės mokykloje ir buvo Aukštosios jūreivystės mokyklos steigimo tarybos pirmininkas.
Nuo 2000 metų aktyvus asociacijos Jūrų kapitonų klubo narys, dažnas jūrinių renginių mieste įkvėpėjas ir organizatorius.

Įvertinimai ir apdovanojimai:

2007 m. Albatroso premijos laureatas už geriausią knygą jūrine tematika.
2008 m. buvo apdovanotas nusipelniusio Jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu.
2009 m. tapo pirmuoju Lietuvoje metų jūrininku.
Iki šiol aktyviai propaguoja jūrines specialybes.

Valentinas Greičiūnas

Valentinas Greičiūnas gimė 1938 m. vasario 12 dieną. Klaipėdoje gyvena nuo 1945 m.
1957 m. sidabro medaliu baigė Klaipėdos I vidurinę mokyklą.
1959–1965 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete, įgijo inžinieriaus statybininko specialybę.
1958 m. sporto draugijos „Žalgiris“ Klaipėdos miesto tarybos instruktorius.
1959 m. Klaipėdos mėsos kombinato sporto metodininkas.
1960 m. Klaipėdos statybos tresto inžinierius.
1961–1967 m. Klaipėdos mėsos kombinato statybos direktorius, vyr. inžinierius.
1967–1989 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas, 1976 m. – pirmininko pirmasis pavaduotojas.
1989–1990 m. LKP Klaipėdos miesto komiteto pirmasis sekretorius.
1990 m. – savivaldybės vicemeras. Nuo 1967 m. iki 1992 m. V. Greičiūnas vadovavo statybų, transporto, ryšių, energetikos vystymui mieste, komunalinio ūkio statybos, aplinkos tvarkymo darbams.
1992–1999 m. VĮ Lietuvos jūrų uostų direkcijos (nuo 1993 m. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija) valdybos pirmininkas ir direktorius.
1999–2000 m. direktoriaus pavaduotojas Šventosios uostui.
2000 m. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius, viceprezidentas.
2000–2004 m. Seimo narys.
2005–2009 m. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius.
Iki 1990 m. SSKP ir savarankiškos LKP narys, nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus narys, nuo 2001 m. LSDP Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Įvertinimai ir apdovanojimai:

1981 m. Lietuvos SSR nusipelnęs inžinierius (už Klaipėdos senamiesčio atstatymą ir sutvarkymą paskirta žymiausia tuo metu – TSRS Ministrų Tarybos premija).
1989 m. SSRS Ministrų Tarybos premija už Klaipėdos senamiesčio atstatymą.
1997 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas.
2002 m. už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui suteiktas Garbės piliečio vardas.
2004 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklu.
2008 m. susisiekimo ministro padėka už didelį indėlį plėtojant ir tobulinant Lietuvos susisiekimo sistemą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 9-ųjų metinių proga.
2009 m. susisiekimo ministro padėka už ilgametį ir nepriekaištingą darbą jūrų transporto srityje bei 70-ųjų gimimo metinių proga.
2014 m. apdovanotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos garbės ženklu.

Jūrininkų vakare taip pat buvo įteikti asociacijos „Jūros veteranai“ apdovanojimai. Jie skirti kapitonams Zigmuntui Mozeriui ir Leonid Fomin, mechanikams Drąsučiui Kudzevičiui, Stasiui Lembučiui, Edmundui Fetingiui. Vakaro metu įteiktos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus padėkos ir Lietuvos Respublikos jūrų transporto darbuotojo garbės ženklai. Garbės ženklais buvo apdovanoti:

Vladimiras Borovichinas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotojas praktiniam mokymui,
Vidmantas Dambrauskas, UAB Birių krovinių terminalo generalinis direktorius,
Artūras Drungilas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius,
Algis Latakas, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ KLASCO gamybos direktorius,
Stasys Jonas Muižys, UAB „Vakarų vamzdynų sistemos“ vadovas laivų remontui,
Stasys Stasytis, kapitonas, asociacijos Jūrų kapitonų klubo narys,
Dionyzas Varkalis, Lietuvos jūrininkų sąjungos narys.