Klaipėdos uoste – valymo ir gilinimo darbų bumas

2015 05 13
 Klaipėdos uoste – valymo ir gilinimo darbų bumas

Šią savaitę pradedami Klaipėdos uosto valymo darbai. Juos atliks viena didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo kompanijų „Jan DE Nul N.V“. Klaipėdos uoste ši belgų bendrovė darbuosis pirmą kartą. Sutarties vertė – 2,9 mln. eurų. Numatytų darbų apimtis – 600 tūkst. m3. Belgai įsipareigojo atlikti dėl gamtinių procesų atsiradusių akvatorijos dugno sąnašų pašalinimo darbus 13 kilometrų laivybos kanalo ruože. Akvatorijos valymo darbai startuos nuo Smeltės apsisukimo rato bei teritorijos ties SGD terminalu.

„SGD terminalui statyti reikalinga akvatorija užpernai buvo išgilinta iki 16 metrų gylio. Natūralu, kad per šį laiką yra susikaupę sąnašų. Reguliariai atliekami gylio matavimai parodė, kad ties SGD terminalu bei Smeltės apsisukimo ratu reikės išvalyti apie 300 tūkst. m3 kubinių metrų sąnašų. Tikimės, kad darbai vyks be trikdžių ir ši teritorija bus išvalyta maždaug per savaitę“, – pasakojo Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas.

Kad būtų užtikrinti sklandūs valymo darbai ties SGD terminalu, laikinai teks iš vietos patraukti SGD laivą – dujų saugyklą „Independence“. Planuojama, kad laivas kelioms dienoms bus prišvartuotas prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių.

„Valyti sąnašas akvatorijos dugne būtina norint palaikyti projektinius gylius ir siekiant išlikti konkurencingiems. Galimybė priimti į uostą ir pakrauti kuo didesnės gramzdos laivus – vienas svarbiausių uosto pajėgumo veiksnių. Tiek gilinant, tiek valant uosto akvatorijos dugną svarbus kiekvienas centimetras. Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą, tai yra didžiausią galintį praplaukti Panamos kanalu, papildomai krauti iki 100 tonų krovinių. Kiekviena perkrauta tona – nauda valstybei. Yra apskaičiuota, kad nuo vienos tonos krovinio valstybės biudžetas gauna 11,23 Lt“, – pasakojo Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos uoste startuoja ne tik valymo, bet ir gilinimo darbai. Šią savaitę pasirašyta sutartis su Austrijos statybos milžine „Strabag“. Kompanija įsipareigojo iškasti apie 300 tūkst. m3 kubinių metrų grunto. Darbų vertė – 5,04 mln. eurų.

„Žengtas pirmas žingsnis Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio. Šiandieninis mūsų tikslas – laivybos kanalą pagilinti puse metro – nuo 14,5 iki 15 metrų. Darbai, kurie turėtų startuoti dar šį mėnesį, bus atliekami nuo uosto vartų iki dešimtos krantinės. Baigti planuojama šių metų rudenį“, – teigė Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė.

Pasak Uosto direkcijos atstovų, pasirūpinti reikiamais gyliais tiek laivybos kanale, tiek prie krantinių būtina norint priimti kuo didesnių parametrų laivus. Remiantis Klaipėdos uosto laivų eismo tarnybos duomenimis, didžiųjų laivų Klaipėdos uoste gerokai daugėja. 2013 metais į uostą atplaukė 382 laivai daugiau kaip 200 metrų ilgio, o 2014 metais laivų skaičius išaugo iki 465, t. y. padaugėjo 21,7 %. Palyginti su laikotarpiu prieš penkerius metus (2009 m.), pernai laivų, ilgesnių nei 200 m, sulaukta beveik dvigubai daugiau. Atitinkamai padidėjo ir laivų talpa (BT – bendrasis tonažas). 2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, į Klaipėdos uostą įvestų ir išvestų laivų bendrojo tonažo suma padidėjo 12,5 %.

Iki 2018 metų uostas ketina investuoti 332,7 mln. eurų į krantinių prieigų gilinimą ir jų pritaikymą prie kanalo, kad didieji laivai galėtų laisvai plaukioti ir švartuotis uoste.