Krova Klaipėdos ir kaimyniniuose uostuose 2009 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais

2009 09 15
Krova Klaipėdos ir kaimyniniuose uostuose 2009 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais
2009 metų sausio-rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 17,84 mln. tonų jūrinių krovinių, t. y. -13,7 proc. arba 2,83 mln. t mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį.
Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste visų krovinių rūšių (skystų, birių ir suverstinių, generalinių) perkrovimai buvo mažesni nei pernai.
1 lentelė. Krova pagal krovinio tipą Klaipėdos uoste
Kroviniai
Krova
2009 / 2008,
2008 01-08
2009 01-08
%
Iš viso (t):
20.670.594,7
17.840.748,4
86,3
Skysti kroviniai
7.732.131,9
7.160.700,3
92,6
Birūs ir suverstiniai kroviniai
6.648.034,7
5.839.227,8
87,8
Generaliniai kroviniai
6.290.428,1
4.840.820,2
77,0
Skystų krovinių perkrovimų sumažėjimą lėmė smukę naftos produktų -4,5 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perpilta 6,25 mln. t, 2008 m. sausį-rugpjūtį – 6,54 mln. t, pokytis -291,3 tūkst. t) ir skystų trąšų -29,5 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perpilta 708,7 tūkst. t, 2008 m. sausį-rugpjūtį – 1004,9 tūkst. t, pokytis -296,2 tūkst. t) perpylimai.
Šių metų sausio-rugpjūčio mėn. birių krovinių apyvartoje augo žemės ūkio produktų (+277,7 tūkst. t, krauta 1 049,8 tūkst. t, pokytis +36,0 proc.) bei durpių (+154,7 tūkst. t, krauta 237,6 tūkst. t, pokytis +2,9 karto) krova. Per aštuonis š. m. mėnesius labiausiai sumažėjo birių trąšų (-653,8 tūkst. t, krauta 3,45 mln. t, pokytis -15,9 proc.), metalo laužo (-282,6 tūkst. t, krauta 146,2 tūkst. t, pokytis -65,9 proc.) ir ferolydinių (-209,3 tūkst. t, krauta 130,7 tūkst. t, pokytis -61,6 proc.) krovos, palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu.
Generalinių krovinių nomenklatūroje šių metų sausį-rugpjūtį didėjo tik pakuotų trąšų krova (+14,6 tūkst. t, krauta 257,2 tūkst. t, pokytis +6,0 proc.). Labiausiai pagal apimtis sumažėjo konteinerių (tonažo atžvilgiu) (-603,5 tūkst. t, perkrauta 1,8 mln. t, pokytis -25,1 proc.), Ro-Ro krovinių (tonažo atžvilgiu) (-400,9 tūkst. t, perkrauta 2,05 mln. t, pokytis -16,4 proc.), medienos (-246,0 tūkst. t, perkrauta 245,8 tūkst. t, pokytis -50,0 proc.), geležies ir plieno gaminių (-90,4 tūkst. t, perkrauta 236,8 tūkst. t, pokytis -27,6 proc.) bei šaldytų produktų (-69,3 tūkst. t, perkrauta 172,3 tūkst. t, pokytis -28,7 proc.) krova.
2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. konteinerių vienetų (skaičiuojant TEU) apyvarta uoste -34,4 proc. mažesnė nei 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 162 293 TEU, pokytis -85 251 TEU). Ro-Ro vienetų perkrovimai sumažėjo -20,0 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 115 018 vnt., pokytis -28 669 vnt.).
2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Klaipėdoje apsilankė 196,74 tūkst. keleivių, t. y. 3,8 proc. mažiau nei 2008-ųjų metų atitinkamu laikotarpiu. Iš jų 26,3 tūkst. atplaukė kruiziniais laivais, t. y. 3,5 proc. daugiau nei praeitų metų sausio-rugpjūčio mėnesiais.
Būtingės terminalo šių metų sausio-rugpjūčio mėn. krova, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo -5,6 proc. ir sudarė 5,7 mln. tonų.

2 lentelė. Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose, TEU
Uostai
2008 01-08
2009 01-08
2009 / 2008, % (+, -)
Sankt Peterburgas
1 315 668
818 228
-37,8
Klaipėda
247 544
162 293
-34,4
Kaliningradas
n. d.
n. d.
-
Ryga
135 241
117 483
-13,1
Talinas
121 895
88 434
-27,5
Ventspilis
12 016
380
-96,8
Liepoja
4169
679
-83,7
n. d. – nėra duomenų
Kaimyniniai uostai
3 lentelė. Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos rezultatai (tūkst. t)
Uostai
2008 01-08
2009 01-08
2009 / 2008, % (+, -)
Sankt Peterburgas
40 985,7
32 353,3
-21,6
Primorskas
49 683,5
52 145,4
5,0
Talinas
19 506,2
20 775,0
6,5
Ryga
19 413,6
20 093,9
3,5
Ventspilis
19 237,0
19 089,0
-0,8
Klaipėda
20 670,6
17 840,7
-13,7
Kaliningradas (6 mėn. rezultatai)
8 217,4
6 011,7
-26,4
Liepoja
2 903,3
2 718,7
-6,4
Sankt Peterburgo uoste per pirmus aštuonis š. m. mėnesius perkrauta 32,35 mln. t krovinių, t. y. -21,6 proc. arba -8,64 mln. t mažiau palyginus su atitinkamu 2008 m. periodu. Viename didžiausių Rusijos uostų didėjo tik anglies (2009 m. sausį-rugpjūtį krauta 1,79 mln. t, 2008 m. sausį-rugpjūtį – 1,31 mln. t, pokytis +36,6 proc.) ir juodųjų metalų (2009 m. sausį-rugpjūtį krauta 1,24 mln. t, 2008 m. sausį-rugpjūtį – 0,96 mln. t, pokytis +29,2 proc.) krovos.
Skystų krovinių perkrovimus, kurių 2009 m. sausį- rugpjūtį perkrauta 10,22 mln. t (pokytis +2,9 proc.), labiausiai lėmė didėjantys naftos produktų perpylimai (2009 m. sausį-rugpjūtį perpilta 10,21 mln. t, 2008 m. sausį-rugpjūtį – 9,88 mln. t, pokytis +3,3 proc.). Kitų skystų krovinių Sankt Peterburgo uoste per pirmus aštuonis š. m. mėnesius buvo krauta tik 6,7 tūkst. t, o per atitinkamą 2008 m. periodą – 49,2 tūkst. t.
Generalinių krovinių krova sumažėjo ketvirtadaliu (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 7,78 mln. t, 2008 m. sausį-rugpjūtį – 10,31 mln. t). Didžiausią dalį (tonažo atžvilgiu) šioje grupėje sudarantys kroviniai konteineriuose smuko net 30 proc. (per pirmus aštuonis š. m. mėnesius konteinerių krauta 9,04 mln. t, per 2008 m. pirmus aštuonis mėnesius konteinerių krauta 12,90 mln. t). Metalo laužo ir šaldytų krovinių perkrovimai taip pat mažėjo: metalo laužo -63,5 proc. arba -976,7 tūkst. t ir šaldytų krovinių -31,2 proc. arba -832,9 tūkst. t.
Birių krovinių perkrovimus (2009 m. sausį-rugpjūtį krauta 5,23 mln. t, 2008 m. sausį-rugpjūtį – 6,92 mln. t, pokytis -24,5 proc.) labiausiai lėmė sumažėję trąšų ir grūdų perkrovimai: pirmųjų krauta -2,69 mln. t mažiau, antrųjų -161 tūkst. t mažiau.
Jungtiniame Talino uoste per šių metų sausio-rugpjūčio mėnesius perkrauta 20,76 mln. t krovinių (+6,5 proc. pokytis, palyginti su 2008 m. sausiu-rugpjūčiu). Pagal krovinių tipus generalinių krovinių perkrautas kiekis sumažėjo -25,8 proc. arba -887,8 tūkst. t, birių ir suverstinių krovinių -6,7 proc. arba -175,8 tūkst. t, o skystųjų krovinių išaugo +14,5 proc. arba +1,98 mln. t. Didžiausią dalį bendroje Talino uosto krovinių struktūroje sudaro skysti kroviniai (75,2 proc.).
Per 2009 m. sausį-rugpjūtį į Talino uostą įplaukė 1725 krovininiai laivai, t. y. 105 laivais daugiau nei 2008 m. atitinkamu laikotarpiu.
Šiais metais Talino uoste apsilankė 5,13 mln. keleivių, t. y. keleivių srautas buvo toks pat kaip ir 2008 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais.
2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. Rygos uostas perkrovė 20,09 mln. t krovinių, t. y. +3,5 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. atitinkamu laikotarpiu. Rygos uosto krova auga dėl didėjančių tranzitinių krovinių: naftos produktų (+32,5 proc.) ir anglies (+14,3 proc.) perkrovimų.
Birių ir suverstinių krovinių apyvarta 2009 m. sausį- rugpjūtį Rygos uoste sudarė 13,04 mln. t, t. y. +354,1 tūkst. t daugiau nei 2008-ųjų sausio-rugpjūčio mėn. Analizuojant birių ir suverstinių krovinių nomenklatūrą, didžiausi augimo tempai pasiekti anglies krovoje, 2009 m. sausio- rugpjūčio mėn. perkrauta 10,1 mln. t arba +14,3 proc. daugiau nei 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. (8,84 mln. t). Birių trąšų krova siekė 1,27 mln. t, t. y. -1,8 proc. mažiau nei 2008 m. sausį-rugpjūtį, kuomet buvo krauta 1,29 mln. t. Anglies krova sudarė 50,3 proc. bendros Rygos uosto krovos apimties.
Skystųjų krovinių apimtys Latvijos uoste per aštuonis 2009 m. mėnesius išaugo +31,4 proc. ir sudarė 4,41 mln. t. Naftos produktų krova, kuri sudaro 99,6 proc. visų skystų krovinių apyvartos, augo +32,5 proc., jų perpilta 4,39 mln. t.
Generalinių krovinių Rygos uoste š. m. sausį-rugpjūtį sumažėjo, jų krova siekė 2,65 mln. t (-21,6 proc., palyginti su 2008 m. sausiu-rugpjūčiu). Pagal generalinių krovinių nomenklatūrą 1,16 mln. t sudarė krovinių konteineriuose (-8,1 proc.), o 1,03 mln. t medienos (-31,8 proc.) krova. Ro-Ro krovinių š. m. sausio-rugpjūčio mėn. perkrauta 390,2 tūkst. t, t. y. -10,2 proc. mažiau nei 2008 m. atitinkamu laikotarpiu.
2009 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Rygos uoste apsilankė 500,5 tūkst. keleivių, o praėjusių metų sausį-rugpjūtį jų buvo 352,4 tūkst. (pokytis +42,0 proc.). Kruizinių keleivių skaičius 2009 m. sezonu išaugo 31,5 proc. iki 107,2 tūkst. keleivių, t. y. Rygos uostą aplankė 25,6 tūkst. kruizinių turistų daugiau nei 2008 m. atitinkamu laikotarpiu.
Per 2009 m. aštuonis mėn. Ventspilio uoste perkrauta 19,09 mln. t krovinių (per 2008 m. sausį-rugpjūtį – 19,24 mln. t, pokytis -0,8 proc.). Šių metų sausio-rugpjūčio mėn. Ventspilio uoste skystų krovinių perpylimai padidėjo +4,5 proc., jų perkrauta 12,97 mln. t, birių ir suverstinių krovinių perkrovimai mažėjo -3,0 proc., jų krova siekė 5,18 mln. t, o generalinių krovinių sumažėjo -36,8 proc., krauta 939 tūkst. t, palyginti su 2008 m. sausiu- rugpjūčiu.
Pagal krovinių nomenklatūrą 2009 m. sausį-rugpjūtį didžiausi augimo tempai buvo pasiekti naftos produktų +1,52 mln. t (2009 m. sausį-rugpjūtį perpilta 11,98 mln. t, pokytis +14,5 proc.) ir anglies +925 tūkst. t (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 3,79 mln. t, pokytis +32,3 proc.) krovoje. Ventspilio uoste ir toliau mažėja trąšų -910 tūkst. t (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 704 tūkst. t, pokytis -56,4 proc.), žalios naftos -600 tūkst. t (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 454 tūkst. t, pokytis -56,9 proc.), amoniako -378 tūkst. t (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 429 tūkst. t, pokytis -46,8 proc.), Ro-Ro krovinių -380 tūkst. t (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 565 tūkst. t, pokytis -40,2 proc.) perkrovimai.
Keleivių skaičius kaimyninės šalies uoste 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. sumažėjo 17 317 keleivių ir siekė vos 10 623, t. y. -62,0 proc. mažiau nei 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. Per aštuonis 2009 m. mėnesius Ventspilio uoste buvo aptarnauti 1 238 laivai (238 laivais mažiau nei per atitinkamą 2008 m. laikotarpį).
Liepojos uoste per 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. perkrauta 2,72 mln. t krovinių (-6,4 proc. mažiau nei per 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn.). Pagal krovinių tipus birių ir suverstinių krovinių perkrautas kiekis išaugo +7,1 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 1,25 mln. t), skystųjų krovinių perkrovimai sumažėjo -38,6 proc. (2009 m. sausį-rugpjūtį perpilta 415,7 tūkst. t), o generalinių krovinių perkrovimai išliko 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. lygyje (2009 m. sausį-rugpjūtį perkrauta 1053,7 tūkst. t).
Pagrindinių krovinių, perkraunamų Liepojos uoste, 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. krovos rezultatai buvo tokie: grūdų +31,9 proc. (perkrauta 1097,3 tūkst. t, pokytis +265,6 tūkst. t), naftos produktų -50,3 proc. (perpilta 197,9 tūkst. t, pokytis -200,0 tūkst. t), metalų -17,0 proc. (perkrauta 324,6 tūkst. t, pokytis -66,2 tūkst. t), medienos -11,3 proc. (perkrauta 282,9 tūkst. t, pokytis -36,1 tūkst. t) mažiau nei per atitinkamą 2008 metų periodą.
Klaipėdos uosto 2009 m. pirmų aštuonių mėnesių krovos rezultatai yra mažesni (krova – 17,8 mln. t, pokytis -13,7 proc.), lyginant su kitais Pabaltijo valstybių uostais, tačiau galima išskirti šias objektyvias priežastis:
1. Klaipėdos uoste kraunama didžiausia dalis brangių ir duodančių uostui didžiausią pridėtinę vertę generalinių krovinių (44,1 proc. 2009 m.), kurių paklausą lemia mūsų ir aplinkinių valstybių ekonomikos pokyčiai. Palyginimui – Rygos uoste 2009 metais generalinių krovinių dalis sudaro 24,1 proc., Talino – 23,2 proc., Ventspilio – 8,6 proc. Šių krovinių vartojimas mažėja labiausiai, lėtėjant ekonomikai, ir atvirkščiai, jų paklausa sparčiai auga, stiprėjant ekonomikai. Pavyzdžiui, 2007 metais generalinių krovinių apyvarta, lyginant su 2006 metais, Klaipėdos uoste išaugo 18,3 proc. (+1,46 mln. tonų), o šiemet šių krovinių apyvarta yra 23,1 proc. (- 1,45 mln. tonų) mažesnė nei per atitinkamą laikotarpį pernai.
4 lentelė. Pabaltijo uostų generalinių krovinių krovos rezultatai, 2009 m. sausį-rugpjūtį ir 2008 m. sausį-rugpjūtį
2009 m. sausis-rugpjūtis
2008 m. sausis-rugpjūtis
Uostas
Generalinių krovinių krova, tūkst. t
Proc. nuo visos rinkos
Generalinių krovinių krova, tūkst. t
Proc. nuo visos rinkos
Klaipėda
4840,8
44,1 %
6290,4
43,1 %
Ryga
2645,2
24,1 %
3373,5
23,1 %
Venstpilis
939
8,6 %
1486
10,2 %
Talinas
2550,7
23,2 %
3437,8
23,6 %
Iš viso, tūkst. t
10975,7
100,0 %
14587,7
100,0 %
Kadangi Kaliningrado, Klaipėdos ir Sankt Peterburgo uostų krovinių nomenklatūra skiriasi nežymiai (visuose uostuose brangūs – generaliniai kroviniai sudaro didelę visos apyvartos dalį), šiuose uostuose ir stebimi didžiausi neigiami pokyčiai 2009 metais (Kaliningrado uoste -26,4 proc., Sankt Peterburgo uoste -21,6 proc., Klaipėdos uoste -13,7 proc.).
2. Klaipėdos uostas yra mažiausiai priklausomas nuo tranzitinių (ne Lietuvos importo / eksporto) krovinių. Tranzitinių krovinių perkrovimai yra padidintos rizikos, nes nacionalinės transporto sistemos įmonės turi tik ribotą įtaką tokiems kroviniams pritraukti į savo uostus. Didžiausią įtaką šių krovinių maršrutams daro valstybių, per kurių teritorijas kroviniai yra gabenami sausuma, transporto politika. Pagal 2009 m. I pusmečio rezultatus Talino uoste tranzitinių krovinių buvo krauta ~90 proc., Ventspilio uoste ~87 proc., Rygos uoste ~84 proc., Klaipėdos uoste – tik 36 proc. Didžiąją dalį tranzitinių krovinių Latvijos ir Estijos uostuose sudaro žaliavos (gamtinės iškasenos) – naftos produktai ir anglis.
3. Klaipėdos uoste nekraunama anglis.
5 lentelė. Pabaltijo uostų anglies krovos rezultatai, 2009 m. sausį-rugpjūtį ir 2008 m. sausį-rugpjūtį
Uostas
Anglies krova, tūkst. t
Palyginimas
2009 01-08/2008 01-08, proc.
Bendra krova 2009 m., tūkst. t
Proc. nuo visos krovos
Ryga
10097,4
+14,3 %
20093,9
50,3 %
Venstpilis
3789,0
+32,3 %
19089,0
19,8 %
Talinas
828,0
2,6 karto
20775,0
4,0 %
Klaipėda
0
-
17840,7
0,0 %
Iš viso, tūkst. t
14714,4
77798,6
E. Kateiva
Marketingo skyrius
Apklausa
X apklausa