Specialieji įpareigojimai

Uosto direkcija, įgyvendindama valstybės turto valdymo politiką, vykdo valstybės jai pavestą specialiąją veiklą ir funkcijas (specialiuosius įpareigojimus), ir komercinę funkciją (komercinę veiklą), užtikrinančias valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą. Specialiuoju įpareigojimu Uosto direkcijoje laikoma įmonės vykdoma nekomercinė funkcija, kurios vykdymas įmonei negeneruoja finansinės naudos (finansuojama iš nuosavų lėšų, asignavimų iš valstybės biudžeto negauna), todėl patiriamos specialiojo įpareigojimo sąnaudos bei kapitalo investicijos mažina įmonės bendrą finansinį rezultatą, neigiamai veikia Uosto direkcijos finansinės grąžos rodiklius.

Pagal LR ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 4-1100 "Dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo" (su vėlesniais pakeitimais), 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1052 patvirtintą Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašą bei VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros 2019-03-29 raštą Nr. S-056, Uosto direkcijoje įvertinta ir atskirta veiklos sritis – suteikiama galimybė naudotis infrastruktūra LR karinėms jūrų pajėgoms – atitinkanti specialiųjų įpareigojimų pripažinimo kriterijus. Įmonei funkcija pavesta vykdyti šiais norminiais dokumentais:

  • 1996 m. gegužės 16 d. LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas Nr. I-1340 (su vėlesniais pakeitimais): 3 str. 4 p. "Žemės sklypą, kaip karinę uosto teritoriją, Lietuvos kariuomenei neterminuotai naudoti suteikia ir šios teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė", KVJUD pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 str. patikėjimo teise valdo uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą, įstatymo 11 str. numatyta užtikrinti uosto kapitono tarnybos veiklą, statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą ir kt. funkcijos;
  • 2014 m. vasario 17 d. LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-70-(E) patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais);
  • 1998 m. gegužės 12 d. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas Nr. VIII-729 (su vėlesniais pakeitimais).

Specialiojo įpareigojimo funkcija Uosto direkcijai pajamų negeneruoja. Pagal 2004 m. tarp Uosto direkcijos ir Lietuvos kariuomenės sudarytą panaudos sutartį LR karinėms jūrų pajėgoms suteikta galimybė neterminuotai ir neatlygintinai naudotis karinių ir kruizinių laivų terminalui priklausančia infrastruktūros dalimi, pritaikyta stovėti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams. Pagal LR susisiekimo ministro 2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3-246 patvirtintų  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 40 p., šie laivai atleisti nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės, keleivių rinkliavų. Uosto direkcijos nuostoliai, patirti vykdant specialųjį įpareigojimą, kompensuojami iš komercinės veiklos pelno.

Specialiojo įpareigojimo funkcijos sąnaudas sudaro:

  • tiesioginės sąnaudos - Uosto direkcijai priklausančios infrastruktūros, kuria naudojasi LR karinės jūrų pajėgos, priežiūros, remonto, rekonstravimo, nusidėvėjimo  sąnaudos;
  • netiesioginės sąnaudos - dalis bendrųjų Uosto direkcijos sąnaudų, apskaičiuotų proporcingai specialiajam įpareigojimui vykdyti skirtos infrastruktūros parametrams. Netiesioginės sąnaudos paskirstomos visiems uosto žemės nuomininkams pagal įmonėje taikomą metodiką (angl. Activity Based Costing). Šios grupės sąnaudų paskirstymui tarp specialiųjų įpareigojimų ir komercinės veiklos taikomos paskirstymo bazės (paskirstymo koeficientai):
  • krantinių plotas (žemės nuomininko naudojamo krantinės ilgio ir leistinos grimzlės prie tos krantinės sandauga (krantinės ilgis, m x leistina grimzlė prie tos krantinės, m), įvertinus visus pokyčius, įvykusius per ataskaitinį periodą);
  • pasiekta krova (tonos), per ataskaitinį laikotarpį pagal konkretų uosto žemės nuomininką;
  • uosto žemės nuomininko naudojamas plotas (įskaitant krantinės plotą), m².

Specialiojo įpareigojimo ataskaitinio laikotarpio rezultatas (nuostolis) apskaičiuojamas įvertinus patirtas per ataskaitinį laikotarpį tiesiogines ir priskirtas netiesiogines sąnaudas bei atėmus spec. įpareigojimui priskirtą pelno mokesčio dalį. Specialiojo įpareigojimo rezultatas apskaičiuojamas vieną kartą per metus, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki nustatytos privalomo atlikti įmonėje finansinio audito pabaigos datos.

Turto ir nuosavo kapitalo dalis, tenkanti specialiajam įpareigojimui, įvertinama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, paskirstant visą įmonės turtą ir nuosavą kapitalą, užfiksuotą finansinės būklės ataskaitoje ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, pagal analogiškus principus kaip ir priskiriant tiesiogines sąnaudas bei netiesioginių sąnaudų dalį. Įmonės ROA ir ROE rodikliai pagal veiklas per metus nevertinami. Apskaičiuojami vieną kartą per metus, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki numatytos privalomo atlikti įmonėje finansinio audito pabaigos datos.

Informacija atnaujinta 2020-02-25
Apklausa
X apklausa